• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Visiems sausio 2-oji buvo vos antroji naujų metų diena, o lygiai tą pačią dieną prieš dvejus metus tai buvo paskutinė atlikėjo Donato Čižausko gyvenimo diena. Iki šiol sunku suprasti, kad jauni, talentingi, šviesūs žmonės renkasi savižudybę, bet bent jau, kaip ir sakė Arūnas Valinskas, kalbėkime tokiomis temomis atvirai, neslėpkime jų po kilimu ir neignoruokime“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Dovilė.

„Visiems sausio 2-oji buvo vos antroji naujų metų diena, o lygiai tą pačią dieną prieš dvejus metus tai buvo paskutinė atlikėjo Donato Čižausko gyvenimo diena. Iki šiol sunku suprasti, kad jauni, talentingi, šviesūs žmonės renkasi savižudybę, bet bent jau, kaip ir sakė Arūnas Valinskas, kalbėkime tokiomis temomis atvirai, neslėpkime jų po kilimu ir neignoruokime“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Dovilė.

REKLAMA

Kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija, jauno žmogaus mirtis – dar didesnė, o savižudybė, man atrodo, yra didžiausia tragedija. Mirties mes nesirenkame, ji, kaip sako, gali tykoti bet kur už kampo, bet savižudybė yra paties pasirinkimas ir galime tik įsivaizduoti, ką išgyvena žmogus, kad padaro tokį pasirinkimą gyvenime.

„Atsimerkite, žmonės“

Liūdna, bet vis dar mažai kalbame apie savižudybių prevenciją, mokomės, bet dar neišmokome kalbėti, kalbėtis ir girdėti kitą, kai kalba pasisuka apie psichikos sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA

Man labai patiko A. Valinsko išsakyti žodžiai, kad nors daugelis to vengiam, kai kurie romantizuojame, kiti apipiname baimėmis, bėgame nuo šios temos ir net žodžio „savižudybė“, bet mes nebegalime nuo to bėgti. Atsimerkite, žmonės – mes privalome kalbėti, kalbėti ir kalbėti.

REKLAMA

Kalbėkime apie tai, kad ir jauni žmonės žudosi, apie tai, kad sėkmingi, talentingi, iš pažiūros laimingi žmonės irgi žudosi. Kalbėkime apie tai, kad visada galime gauti pagalbą, raginkime nebijoti jos kreiptis, padėkime jos ieškoti, jei vienam žmogui tai daryti sunku.

Mes nemokame būti šalia kenčiančio, šalia nelaimingo, šalia gyvenančio su mintimis apie savižudybę, bet maldauju, nešluokime šios temos po kilimu, mokykimės, kaip atpažinti prastą žmogaus savijautą, suicidines mintis, mokykimės būti šalia, išklausyti, padėti, jei mūsų prašo pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA

Ši tema nepatogi daugeliui mūsų, nes dar tik mokomės pasakyti, kaip jaučiamės, nebijoti išsakyti, jei susiduriame su sunkumais, bet nepatogumas išaugamas kalbant ir įvardijant dalykus tiesiai šviesiai, taip, kokie jie yra. Bet pagalvokite apie tai, kad kalbėjimas, nors tai daryti ir sunku, kažkam gali išgelbėti gyvybę. Nelikime abejingais.

Autorius: skaitytoja Dovilė

Gydykitės žurnališiai, rašydami tokius tekstus. Parodyti Valinską kaip kokį empatijos etaloną, kuris kartu dega neapykanta kitos tautybės žmonėms bei siūlo nepatinkančius šaudyti bent po vieną į metus yra pasibjaurėtina ir iškrypėliška
kartais ir priveda prie savižudybės, farširuodami psichotropinius vaistus...
Šiandiena mes turime begalinį susvetimėjimą. Žmonės vis labiau užsidaro savyje, vis mažiau tarpusavyje bendrauja, vis daugiau skesta virtualioje erdvėje. Kadangi čia daug yra įdomiau, daug daugiau visko sužinai, netgi gali daug ką išmokti. Bet problema kai žmogui ištinka kažkokios tai negandos, kai žmogus pasijaučia niekam nereikalingas, kai žmogus susiduria su kažkokiais tai sunkumais. Ir juk jis yra visiškai vienas be savo virtualios erdvės, kuri jo negali nei pajusti, nei paliesti, nei pamatyti jo emocijas. Tėvai yra prarade ryšį su vaikais, sutuoktiniai irgi susvetimėje. O problema yra viena ir vienintelė, mes pamilome savo susikurtus stabus tai yra pinigus ir turtą. Ir mes ant tiek įsimylėjome savo stabus, kad tapome godūs, gobšūs, savanaudžiai, garbėtroškos, trokštantys valdžios ir galios, pavydūs. Ir netgi atrodo, kad kiti mūsų aplinkos asmenys tiesiog mums reikalingi tik tiek, kiek jie gali padėti mums siekti savo tikslų. Ir kad kitų aplinkinių problemos mums neįdomios. Žmogiškumo mumyse neliko. Tad žmogus su savo problemomis, savo negandomis atsidure vienas ir negalėdamas su jomis susidoroti, o pagalbos nėra iš kur gauti yra tiesiog pasmerktas savižudybei. Nes juk jis mato viena, kad jis yra tiesiog visiems našta, kad niekam nereikalingas, kad reikalinga tik jo kuriama nauda. Kol mes nesuvoksime, kad stabmeldystė yra visų problemų šaltinis, tol nieko nepakeisime. Galime rašyti straipsnius, galime siūlyti psichologo laikiną pagalbą, bet esmės nepakeisime. Jei vieną kartą išgelbėsime nuo savižudybės, tai netrukus vis vien tai įvyks.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų