.

O kur buvo tie pasakoriai kai covidas buvo? Kai atlikejai liko be darbo? Zmogus turejo isvykti uzdarbiauti I Vokietija kai tokie pasakoriai is tv ekranu jo kurtas dainas dainavo ir vargo nemate. Dabar savo sazine nuraminti visi bando....

Agota iššiko eilinį "skaitytojos" pasakojimą ir atsirado net aštuoni vargšai kurie nuširdžiai po tos avies kuryba kažką pakomentavo. Reiškia ant vieno gudraus atsiranda aštuoni dobilai. Užtai visokie sukčiai ir šarlatanai. taip neblogai ir gyvena marijos žemėje.

kartais ir priveda prie savižudybės, farširuodami psichotropinius vaistus...

Kaip sekasi saudyt?

Šiandiena mes turime begalinį susvetimėjimą. Žmonės vis labiau užsidaro savyje, vis mažiau tarpusavyje bendrauja, vis daugiau skesta virtualioje erdvėje. Kadangi čia daug yra įdomiau, daug daugiau visko sužinai, netgi gali daug ką išmokti. Bet problema kai žmogui ištinka kažkokios tai negandos, kai žmogus pasijaučia niekam nereikalingas, kai žmogus susiduria su kažkokiais tai sunkumais. Ir juk jis yra visiškai vienas be savo virtualios erdvės, kuri jo negali nei pajusti, nei paliesti, nei pamatyti jo emocijas. Tėvai yra prarade ryšį su vaikais, sutuoktiniai irgi susvetimėje. O problema yra viena ir vienintelė, mes pamilome savo susikurtus stabus tai yra pinigus ir turtą. Ir mes ant tiek įsimylėjome savo stabus, kad tapome godūs, gobšūs, savanaudžiai, garbėtroškos, trokštantys valdžios ir galios, pavydūs. Ir netgi atrodo, kad kiti mūsų aplinkos asmenys tiesiog mums reikalingi tik tiek, kiek jie gali padėti mums siekti savo tikslų. Ir kad kitų aplinkinių problemos mums neįdomios. Žmogiškumo mumyse neliko. Tad žmogus su savo problemomis, savo negandomis atsidure vienas ir negalėdamas su jomis susidoroti, o pagalbos nėra iš kur gauti yra tiesiog pasmerktas savižudybei. Nes juk jis mato viena, kad jis yra tiesiog visiems našta, kad niekam nereikalingas, kad reikalinga tik jo kuriama nauda. Kol mes nesuvoksime, kad stabmeldystė yra visų problemų šaltinis, tol nieko nepakeisime. Galime rašyti straipsnius, galime siūlyti psichologo laikiną pagalbą, bet esmės nepakeisime. Jei vieną kartą išgelbėsime nuo savižudybės, tai netrukus vis vien tai įvyks.

kuciariavas viska zino,patarimai i kaire ir i desine.

Gydykitės žurnališiai, rašydami tokius tekstus. Parodyti Valinską kaip kokį empatijos etaloną, kuris kartu dega neapykanta kitos tautybės žmonėms bei siūlo nepatinkančius šaudyti bent po vieną į metus yra pasibjaurėtina ir iškrypėliška