Tiesa, alytiškiui šis „lobis“ nebuvo labai netikėtas, nes grybais derlingą vietelę jis atrado prieš 5 metus.
„Tada, pamenu, Varėnos rajone neradau grybų, grįždamas link namų taip tiesiog sustojau miške, pavažiavau, pastebėjau jaunuolyną, kur berželių, ąžuoliukų, pušelių. Ir pasisekė. Radau vietą, tada prisirinkau visą kibirą. O dabar turiu tarsi privatų grybyną“, – pasakojo Raimondas.
Slaptos vietos neatskleidžia net draugams
Vyras slaptos vietelės neatskleidžia net geriausiems draugams. „Galiu pasakyti tik tiek, kad ji – tarp Alytaus ir Varėnos rajonų“, – juokiasi Raimondas.
Jis pasakojo, jog voveraitės maždaug automobilių aikštelės dydžio plote, slepiasi po ąžuolų lapais.
„Matai tik voveraičių kraštelius. Turi pakelti senus ąžuolų lapus – ir pamatai grybą. Kartu su žmona 5 litrus voveraičių prisirinkom maždaug per pusvalandį. Galėjome ir daugiau, bet siaubingai puolė uodai“, – sakė vyras.
Jo teigimu, grybai gana ankstyvi, nes paprastai į savo slaptą vietelę važiuodavo birželio pabaigoje, po Joninių.
„Bet dabar išgirdau, kad kažkur prie Ryliškių rado, tai, galvoju, lekiam. Po darbų sode su žmona ir palėkėm pažiūrėti. Apsidžiaugėm radę. Galiu pasakyti, kad mes ne grybavom, o tiesiog susirinkom grybus iš mažo ploto“, – pasakojo alytiškis.
Vakar grybus apvirė, o šiandien jau nusipirko šviežių bulvių ir ketina vakarieniauti kepdamas voveraites su spirgučiais.
Autorė: Daina Baranauskaitė