Žmonės, kurie buvo paskelbti mirusiais – dažnai po nelaimingų atsitikimų, dėl kurių nustoja plakti širdis – prieš juos atgaivinant ir jiems sugrįžtant į gyvenimą, susiduria su priešmirtine būsena.
Žmonės, patyrę klinikinę mirtį, pasidalino savo patirtimi „Reddit“, ką jie matė prieš sugrįždami iš anapus, rašo mirror.co.uk.
Šiurpsta oda
Vienas vartotojas paaiškino, kad kartą jam buvo atlikta sudėtinga operacija, kurios metu nukraujavo, todėl kelioms minutėms buvo paskelbtas mirusiu.
Jis apibūdino savo patirtį kaip „knygos skaitymą“ ir teigė, kad priešmirtinį būsena padėjo mažiau nerimauti dėl to, kas atsitiks po to, kai išleis paskutinį atodūsį.
Jis teigė: „Pabudau ten, kas atrodė kaip kosmosas, bet nebuvo nei žvaigždžių, nei šviesos. Aš ten neplaukiojau, aš tiesiog buvau ten.
Man nebuvo karšta ar šalta, aš nebuvau alkanas ar pavargęs – jaučiausi taikus ir neutralus. Žinojau, kad kažkur netoliese yra šviesa ir meilė, bet neturėjau noro ar poreikio eiti link to.
Pamenu, galvojau apie savo gyvenimą, bet tai neatrodė kaip montažas ar filmas. Labiau lyg knygos skaitymas su šen bei ten išryškėjančiais fragmentais.
Kad ir kaip būtų, tai pakeitė mano suvokimą apie kelis dalykus. Aš vis dar bijau mirti, bet nesijaudinu dėl to, kas bus po to.“
Kitas „Reddit“ vartotojas, važiuodamas 80 km/val. greičiu, nukrito nuo motociklo ir patyrė klinikinę mirtį. Kai jis gulėjo ant kelio prieš atvykstant greitosios pagalbos automobiliui, jis prisimena, kad kažkas jį padrąsino.
„Tiesiog prisimenu, kad gulėjau ant kelio ir viskas pamažu tapo juoda ir tylu. Vienintelė priežastis, dėl kurios neužmigau – keista akimirka, kai išgirdau kažką šaukiant: „Nagi, žmogau, kelkis! Kelkis!“. Tada atrodė, kad kažkas trenkė per šalmą.
Kai atsimerkiau, pamačiau savo brolį, tupintį ant šaligatvio šalia manęs. Tai buvo keista, nes mano brolis mirė prieš kelerius metus. Vienintelis kitas dalykas, kurį prisimenu – jis žvilgtelėjo į laikrodį ir pasakė kažką panašaus į „jie tuoj atvyks“, o tada jis dingo.
Norėčiau pateikti daugiau detalių, bet nuoširdžiai daug ko neprisimenu iš šio įvykio, iki šiol turiu problemų su atmintimi dėl avarijos“, – dalinosi jis.
Tuštumos neišvydo
Nors daugelis vartotojų savo klinikinę mirtį lydėjusius jausmus apibūdino kaip tuštumą, viena vartotoja patyrė visiškai kitokią patirtį po alerginės reakcijos, dėl kurios sustojo širdis.
Ji pasakojo: „Prisimenu jausmą, tarsi mane kas trauktų labai per vandenį, aplink vis pasirodo juoduma ir vėliau išnyksta. Vienu metu ji vėl išblėso ir aš pamačiau sodą.
Jame nebuvo gėlių, tik dulkės ir žolė. Jo viduryje buvo žaidimų aikštelė su karusele, aplink ją bėgiojo du vaikai. Berniukas ir mergaitė.
Sunku apibūdinti, tačiau apėmė jausmas, kad galiu pasirinkti, ar noriu ten likti, ar išeiti, bet kiekvieną kartą, kai bandydavau sugrįžti, mane kažkas laikė vietoje.
Apgalvojau visas priežastis, dėl ko norėjau grįžti, o kai pasakiau, kad nenorėjau palikti savo mamos vienos, pagaliau mane paleido. Grįžau į savo kūną. Mano širdis buvo sustojusi šešias minutes.“