Praėjusį savaitgalį natūralus Žemės palydovas Mėnulis prie mūsų planetos buvo priartėjęs arčiausiai per pastaruosius 18 metų. Gyvenimo upė teka kaip tekėjusi – sava vaga. Tiesa, mitai yra be galo gajūs: dažnai nesąmoningai mėginame rasti įrodymų vienam ar kitam įsigalvotam teiginiui, prieš racionalius argumentus nepagrįstai užmerkdami akis.
Grįžtant prie Mėnulio (ypač pilnaties) galimo poveikio žmogaus psichikai, ko gero, ne vienam yra tekę girdėti samprotavimų, jog labai didelę žmogaus smegenų dalį (apie 80 proc.) sudaro vanduo. Kadangi Mėnulis sukelia pasaulinio vandenyno potvynius ir atoslūgius, kodėl palydovas neturėtų veikti ir mūsų psichikos buveinės – galvos smegenų? Mintis lyg ir logiška. O ką šiuo klausimu byloja mokslinių tyrimų rezultatai?
Tiems, virš kurių galvų naktinis praėjusio šeštadienio dangus buvo giedras, galbūt pavyko pamatyti didžiausią Mėnulio vaizdą per pastaruosius 18 metų – senukas mėnuo naktį iš kovo 19-osios į 20-ąją artimiausiame taške (už 356 498 km nuo Žemės paviršiaus) atrodė 14 proc. didesnis ir 30 proc. šviesesnis nei įprastai.
Taip, kiek daugiau nei įprastai priartėjęs Mėnulis sukėlė didesnių potvynio ir atoslūgio bangų, dėl ko nedidelių problemų turėjo jūroje plaukioję laivai (penki Jungtinės Karalystės apylinkėse plaukioję laivai atoslūgio metu užplaukė ant seklumos). Tačiau šiaip Mėnulis „nesikandžiojo“ – tiesiog nuostabiai atrodė ir tiek.
Mėnulis „nekanda“ ir psichikai. Vis tik šimtmečius gyvuoja mitai, kad pilnaties metu žmonės lengvai išprotėja. Populiariojoje kultūroje mėnulio pilnatys siejamos su savižudybių ar epilepsijos priepuolių skaičiaus padidėjimu, psichinių ligų paūmėjimu. Tačiau šios idėjos su mokslu neturi nieko bendro.
Tiesa, visiškai nuvertinti Mėnulio negalima. Tai galingas dangaus kūnas, savo gravitacija sukeliantis vandenyno potvynius ir atoslūgius. Be to, jo šviesa ypatingai veikia kai kurių gyvūnų elgesį (ne kokių nors vilkolakių, o koralų – apie juos dar turėsime progos užsiminti). Tad daugiau negražbyliaudami, dar kartą žvilgtelkime, kokių mokslinių faktų yra pavykę sukaupti apie mėnulio pilnatis, ir kaip pilnatis susijusi su poveikiu žmogaus psichikai.
Pilnatis ir epilepsijos priepuolių intensyvumas bei skaičius
Išgirdęs ne vieno epilepsija sirgusio paciento nusiskundimus, neva pilnaties metu padažnėja ir paūmėja epilepsijos priepuoliai, Pietų Floridos medicinos kolegijos gydytojas Selimas Benbadisofas (Selim Benbadisof) nusprendė šia tema atlikti tyrimą.
2004-ųjų žurnale „Epilepsy & Behavior" jis aprašė statistinės analizės rezultatus: Tampos centrinėje ligoninėje per trejus metus buvo užregistruota 770 epilepsijos paūmėjimo atvejų. Pasigilinus į jų datas, paaiškėjo, kad intensyviausi priepuoliai (152 atvejai arba 19,7 proc. visų užregistruotų atvejų) įvyko delčios metu. O štai pilnaties metu intensyviausių epilepsijos priepuolių įvykdavo mažiausiai (94 atvejai arba 12,2 proc.).
Mėnulio fazės ir psichinių sutrikimų paūmėjimai
Daug sakančių faktų apžvalginiame straipsnyje „Daug triukšmo dėl pilnaties“ („Much Ado About the Full Moon“) pateikė Floridos tarptautinio universiteto mokslininkas Džeimsas Rotonas (James Rotton) su kolega Aivanu Keliu (Ivan Kelly) iš Saskačevano universiteto.
Kolegos metaanalizės metodu išnagrinėjo net 37 publikuotų tyrimų rezultatus. Šiais tyrimais buvo ieškoma sąsajų tarp mėnulio fazių ir su psichinių sutrikimų paūmėjimais susijusių kintamųjų (pvz., psichiatrijos ligoninių pacientų priėmimo statistikos, psichikos sutrikimų paūmėjimų, pagalbos skambučių, žmogžudysčių ir kitų kriminalinių nusikaltimų). 1985 m. žurnale „Psychological Bulletin“ pateikti metaanalizės rezultatai liudija, kad statistiškai reikšmingų sąsajų tarp mėnulio fazių ir žmogaus elgesio nerasta.
Beje, analizę atlikę mokslininkai pabrėžė, kad tie tyrimai, kuriuose sąsajų buvo aptikta, atlikti metodologiškai netiksliai (jų metu nebuvo atsižvelgiama į svarbius veiksnius, sukeliančius psichinių sutrikimų paūmėjimus).
Pilnatis ir elgesio deviacijos
2010 m. San Antonijuje (Teksasas, JAV) buvo atliktas tyrimas, kurio metu policijos suvestinių, astronomijos ir orų duomenų masyvuose buvo ieškoma sąsajų su elgesio deviacijomis. Laimei ar deja, tačiau populiariam mitui, jog mėnulio fazės kaip nors susiję su policijos suvestinėse užregistruotais nusikaltimais, patvirtinimų rasta nebuvo. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Journal of Criminal Justice“.
Pilnatis ir naminių augintinių traumos
Prieš ketverius metus atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iš beveik 12 tūkst. naminių gyvūnų sužeidimų atvejų, užregistruotų Kolorado valstijos universiteto Veterinarijos centre, pilnaties metu 23 proc. padaugėdavo kačių traumų ir 28 proc. padaugėdavo šunų traumų. Tyrimo ataskaita publikuota žurnale „Journal of the American Veterinary Medical Association“.
Nors ataskaitoje traumų padaugėjimo priežastis neįvardijama, tyrimo autoriai iškelia prielaidą, jog pilnaties metu šeimininkai dažniau vedžiodavo ar tiesiog leisdavo laiką su savo augintiniais dėl to, jog per pilnatį tiesiog būna šviesiau. Kitaip tariant, augintinių traumų tikimybės padidėjimas siejamas su dažnesniu buvimu su augintiniais per pilnatį.
Pilnatis ir chirurginių operacijų pasekmės
2009 m. žurnale „Anesthesiology“ publikuoto tyrimo rezultatai byloja, kad mėnulio fazės neturi jokios įtakos širdies (ar su ja susijusių) operacijų pasekmėms. Tyrimo išvados pagrįstos 18 tūkst. atvejų, kurių metu pacientams buvo atliekama vadinamoji koronarinės arterijos apėjimo implantuotomis kraujagyslėmis operacija (jos metu kraujotaka nukreipiama kita kryptimi, pro implantuotą naują arteriją ar veną). Operacijos buvo atliktos Klivlendo klinikose, laikotarpiu nuo 1993 iki 2006 m.
Pilnatis laukinėje gamtoje
O štai laukinėje gamtoje atveju Mėnulio įtaka visai ne juokinga. Jau minėjome vandenynų potvynius ir atoslūgius, kuriuos sukelia Mėnulio gravitacija. Tačiau mūsų organizmui, kurio 60 proc. sudaro vanduo, Mėnulio gravitacija įtakos neturi: mūsų kūnas, lyginant su Žemės planeta, yra per daug mažas, jog susidarytų reikšmingos organizmo skysčių potvynių/atoslūgių bangos. Palyginkite: potvynių metu vanduo Viduržemio jūroje pakyla tik 30 cm, kai Žemės skersmuo ties pusiauju – 12 756 km. Žmogaus ūgio vidurkis nesiekia dviejų metrų, tad ir organizmo skysčių potvynių/atoslūgių lygis turėtų būti skaičiuojamas tikrai ne milimetrais ir net ne mikrometrais.
Vis tik gyvūnijos pasaulyje mėnulio pilnatys yra gana svarbios. Pavyzdžiui, keletą naktų per metus, kuomet naktiniame danguje spindi pilnatis, šimtai vandenynų rifus formuojančių koralų pradeda sinchroniškai daugintis, į vandenį išleisdami kiaušinėlius ir spermatozoidus. Tai – vienas masiškiausių su mėnulio pilnatimis susijusių seksualinių įvykių visoje planetoje. Toks koralų seksualinio aktyvumo suintensyvėjimas gali būti aiškinamas tuo, jog „Acropora millepora“ koralų genome glūdi šviesai jautrus genas, kuris labiausiai aktyvizuojasi pilnačių metu. Tyrimo rezultatai publikuojami 2007 m. žurnalo „Science“ numeryje.
Argentinos miškuose gyvenančios Azaros naktinės beždionės yra naktiniai padarai, kurių veikla suaktyvėja šviečiant mėnuliui. Apie tai informuojama 2010 m. žurnale „PloS ONE“. Publikacijoje minima, kad paryčiais po pilnaties naktų šios beždžionės išsekę sumigdavo, o po jaunaties naktų paryčiais, kuomet prašvisdavo, kaip tik suaktyvėdavo. Pasyvūs šie gyvūnai ir naktimis be mėnesienos.
Yra pastebėta, kad plėšrūnų medžiojamos rūšys pilnačių metu būna pasyvesnės – galbūt dėl to, kad papildoma šviesa sudaro sąlygas plėšrūnams lengviau įžvelgti savo grobį naktį.
Saulius Žukauskas
