Kaip pasakoja Aidas, pirmuosius įspėjamuosius signalus jis jautė likus kelioms dienoms iki insulto: „Buvo toks keistas jausmas, lyg nuojauta, kad kažkas negerai. Taip pat kojas mėšlungis kartas nuo karto traukė, tačiau jokių kitų simptomų nebuvo.“
Nepaisant šių ženklų, vyras nieko ypatingo neįtarė, nes dažnai nedidelės sveikatos problemos, tokios kaip mėšlungis, neatrodo rimtos. Tačiau ryte, visai netikėtai, viskas pasikeitė.
„Atsikėliau ir, kaip įprasta, ėjau laiptais žemyn. Staiga supratau, kad kažkas negerai. Dešinė koja lyg ne mano – ją lyg kas sukaustė, rodos, nė pajudinti negaliu. Bandžiau žengti, bet jaučiau, kad kažkas rimtai negerai.
Prieš akis viskas pradėjo lyg ir plaukti, pasidarė silpna, bet kartu ir baisu. Dešinė ranka irgi pradėjo silpnėti, aš mėginu ją pajudinti, o ji manęs nebeklauso. Toks keistas jausmas, lyg aš būčiau savo kūne, bet kartu ir ne visai savas.
Bandžiau nesutrikti – vos tik supratau, kad kažkas labai rimto vyksta, sugriebiau telefoną. Greitai suspaudžiau greitosios pagalbos numerį, bet kai dispečerė atsiliepė, jau vos galėjau kalbėti. Išdėsčiau, kas vyksta ir padėjau ragelį, o tada – laukiau.
Galiausiai, kai greitoji atvažiavo, pusė manęs tiesiog dingo. Kūno dešinė pusė tapo svetima, nepažįstama. Net pačiam nesuvokiamas jausmas“, – atsiminimais dalinasi vyras.
Insulto priežastys
Kalbant apie galimas insulto priežastis, Aidas įtaria, jog didelį vaidmenį galėjo suvaidinti patirtas stresas. Tuo metu jis gyveno įtemptą laikotarpį – skyrėsi su žmona ir tai kėlė didelį emocinį nerimą.
Emocinis stresas gali būti vienas iš insulto veiksnių, nes jis tiesiogiai veikia kraujospūdį ir širdies veiklą. Pasak gydytojų, ilgalaikis stresas gali pažeisti kraujagyslių sistemą, dėl ko atsiranda rizika patirti insultą.
Po insulto Aidas ilgą laiką praleido ligoninėje, kur jam buvo taikomas įvairus gydymas, įskaitant ir vaistus bei reabilitaciją. Insultas paveikė jo visą dešinę kūno pusę – iš pradžių ji buvo visiškai paralyžiuota. Tai, ką paprastai laikome paprasta kasdienybe – judėjimą, savarankišką maitinimąsi, netgi gebėjimą laikyti puodelį – jam teko iš naujo mokytis su specialistų pagalba.
Per ilgą reabilitacijos laikotarpį Aido rankos funkcija po truputį pagerėjo ir dabar jis gali ja naudotis. Visgi, dešinės kojos funkcija liko labai ribota: „Gyvenimas po insulto labai pasikeitė. Anksčiau visą gyvenimą dirbdavau, o dabar jau negaliu dirbti, turiu neįgalumą.“
Dėl insulto jam teko atsisakyti daugelio dalykų, kuriuos iki tol laikė savaime suprantamais. Kaip sako pats Aidas, anksčiau jis buvo nuolat užsiėmęs darbu, aktyviai dalyvavo kasdienėje veikloje, o dabar jo gyvenimas stipriai pasikeitė.
Nepaisant likusių pasekmių ir apribojimų, Aidas kasdien stengiasi prisitaikyti prie naujos situacijos. Jis susitaikė su tuo, kad tam tikrų dalykų daugiau nebegali daryti, tačiau tai netrukdo jam džiaugtis kiekviena diena ir ieškoti naujos gyvenimo prasmės.
Artimųjų palaikymas, specialistų pagalba ir jo paties ryžtas padėjo jam išgyventi sunkius laikotarpius ir įveikti didžiausius sunkumus.
Įvardijo insulto požymius
Apie insultą, jo rūšis, simptomus ir tai, kokių veiksmų negalima daryti ištikus insultui, naujienų portalui tv3.lt anksčiau plačiau papasakojo gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto dėstytoja Aleksandra Ekkert.
Pasak neurologės, insulto rūšių yra įvairiausių, tačiau dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: išeminis ir hemoraginis insultas.
Hemoraginio insulto metu kraujas gali išsilieti tiesiai į smegenų audinį, plyšus smulkiai kraujagyslei, arba po smegenų voratinkliniu dangalu, kai plyšta stambesnės kraujagyslės išplatėjimas – aneurizma (toks kraujo išsiliejimas vadinamas subarachnoidine hemoragija).
„Išeminis insultas įvyksta, kai galvoje užsikemša kraujagyslė, o hemoraginis insultas – kai kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja“, – paaiškino A. Ekkert ir pridūrė, kad viena dažniausių hemoraginio insulto priežasčių yra padidėjęs kraujospūdis.
A. Ekkert pabrėžė, kad priežasčių, kodėl jaunesnio amžiaus asmenis ištinka insultas, yra labai daug, tačiau ji išskyrė dažniausiai pasitaikančias priežastis ir pridūrė, kad jaunų asmenų insulto priežastys skiriasi.
Viena jų gali būti ovaliosios angos neužakimas. Gydytojos teigimu, pati iš savęs tokia anga nepavojinga, bet kai kojose susidaro krešuliai, nesant angos, jie į smegenis nepatektų, o per angą jie nukeliauja į smegenis ir sukelia insultą.
„Taip pat priežastimi gali būti disekacija – kaklo arba smegenų kraujagyslės įplyšimas, dėl kurio spindis siaurėja, pasikeičia kraujo tėkmė, susidaro kraujo krešulys, kuris nukeliauja į galvos smegenis“, – paaiškino neurologė.
Dažniausi insulto rizikos veiksniai, pašnekovės teigimu, yra prieširdžių virpėjimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujo spaudimas, diabetas. Įtakos turi ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip kūno masės indeksas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir mityba – žmogus gali būti nenutukęs, bet ir negebantis gerai maitintis.
A. Ekkert taip pat pažymėjo, kad insulto rizika didėja ir dėl pilvinio nutukimo. Vyrų maksimali pilvo apimtis gali būti 94 cm, moterų – 88 cm. Pasiteiravus, kokie požymiai gali išduoti, kad žmogų ištiko insultas, gydytoja neurologė primena tris pagrindinius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: veidą, rankas ir kalbą.
„Veidas – pasireiškia veido perkreipimas, jis staiga pasidaro nesimetriškas. Taip pat rankos arba kojos nusilpimas, tačiau dažniau atsiranda rankos nusilpimas ir kalbos sutrikimas. Tai gali būti kalbos supratimo sutrikimas, kai žmogus lyg nori kažką pasakyti, bet negali išreikšti savo minčių, kartoja tą patį žodį, kalba gali būti „suvelta“, – teigė pašnekovė.
Taip pat vis dažniau minimi dar du požymiai, kurie gali išduoti insultą. Tai pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, kai žmogus negali paeiti savo kojomis, ir regos sutrikimai – pavojingas abiejų akių akipločio pakitimas ir nenormali vienos arba abiejų akių padėtis, staiga pasireiškęs aklumas viena akimi.
Visgi, nors tai ir nebūtinai yra insulto požymiai, tačiau juos pastebėjus būtina skubiai apsilankyti pas gydytoją.
Pasakė, ko šiukštu negalima daryti
Ištikus insultui, šalia esantys žmonės gali padaryti vos vieną vienintelį veiksmą, kuris gali išgelbėti gyvybę – kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą:
„Jokiu būdu negalima duoti aspirino ar nitroglicerino, nes būna taip, kad jo duoda, nes maišo infarktą su insultu. Sumaišius su miokardo infarktu, žmonės duoda nitroglicerino, bet jei įvyko hemoraginis insultas, nitroglicerinas išplečia kraujagysles, iš kurių ir taip kraujuojama. Dėl to galioja taisyklė nedaryti nieko kito, tik iškviesti greitąją pagalbą.“
Gydytoja pastebėjo ir tai, kad žmonės, kai įtaria insultą, kažkur yra girdėję, kad padėti gali aspirinas, bet jeigu tai hemoraginis insultas, aspirinas dar labiau suskystins kraują ir pasunkins kraujavimą.
Jei insultas ištiko artimąjį, keliaujant į ligoninę neurologė prašo visų pasiimti su savimi žmogaus vartojamų vaistų sąrašą – tai padės gydytojams greičiau išsiaiškinti, koks insulto gydymo būdas gali būti taikomas ir ar galima krešulį tirpinti, ar imtis kitų gydymo būdų.
Vienas iš pavyzdžių – kai žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus. Vartojant aspiriną ir klopidogrelį, galima trombolizuoti sergantįjį, o vartojant kitus kraują skystinančius vaistus – ne visada. Laiku suteikta pagalba gali ne tik išgelbėti insulto pakirsto žmogaus gyvybę, bet ir sumažinti sunkių pasekmių tikimybę.
