Kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tokia prasta situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis teigė, kad tautiečiai paprasčiausiai stokoja kai kurių įgūdžių.
„Vienas iš paaiškinimų, kuriam pritariu tiek aš, tiek didelė dalis ekspertų, kad vis tik egzistuoja mūsų žmonių sveikatos kultūros stoka. Yra daugybė vykdomų prevencinių programų, turime modernių vaistų, kurie pakankamai gerai valdo kraujo spaudimą, padidėjusį cholesterolį, kokybiškai gydo cukrinį diabetą, širdies ritmo sutrikimus.
Tačiau vien vaistais visos kardiovaskulinės rizikos išspręsti neįmanoma, tai parodė skandinavų ir kitų šalių patirtis. Tuomet, kai pradedamos šviečiamosios veiklos, žmonių skatinimas, kad sveika gyvensena yra pagrindas, kad rečiau sirgtume, tai veikia efektyviau nei tiesiog gydytojo paskirta tabletė“, – „Žinių radijui“ aiškino jis.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad, medikų teigimu, situacija dėl kardiovaskulinių ligų Lietuvoje yra katastrofiška.
Skandinavijoje insultų daug mažiau
Pasak gydytojo, jei žmonės nuoširdžiai tuo tiki ir vykdo nurodymus, rekomendacijas – palaiko fizinį aktyvumą, pakankamai išsimiega, laiku sužino savo sveikatos problemas, kurios gali ir turi būti gydomos, laiku imasi atitinkamų priemonių, – miokardo infarkto, smegenų insultų, periferinių kraujagyslių trombozių, o ir kitų ligų rizika ir sergamumas ženkliai sumažėja.
Vienas iš paaiškinimų, kuriam pritariu tiek aš, tiek didelė dalis ekspertų, kad vis tik egzistuoja mūsų žmonių sveikatos kultūros stoka.
„Apie 2000 metus sergamumas insultu Lietuvoje ir Suomijoje buvo gana panašūs, dabar gi sergamumo skirtumas yra labai ženklus mūsų nenaudai. Pasižiūrėkime, Skandinavijoje žmonės vaikšto, tos pačios šiaurietiško ėjimo lazdos iš ten atėjo, ir įvairūs sveikos mitybos variantai, skatinimai.
Žmonės žino, koks jų cholesterolis, kraujo spaudimas, gliukozės kiekis, ir jie nuoširdžiai stengiasi įnešti savo indėlį į sveikatą. Ir tai ne per metus ar savaitę, o dešimtmečius duoda akivaizdžių rezultatų“, – dėstė D. Jatužis.
Kaip išvengti insulto ir kitų kraujotakos ligų?
Pašnekovas konstatavo, kad 100 proc. apsisaugoti nuo insulto ar onkologinių ligų galbūt neįmanoma, nes yra įvairių jas sukeliančių priežasčių.
„Čia svarbios genetinės priežastys – tai yra svarbi ir tyrinėjama sritis. Genų nepakeisi, bet laikantis sveikos gyvensenos principų ir koreguojant kitas problemas, net genų programuojamą riziką galima paveikti.
Tad patarimas paprastas – laikytis sveikos gyvensenos principų – mityba, poilsis, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, svarbiausių esminių gyvenimo rodiklių žinojimas ir, esant reikalui, korekcija laikantis įrodymais pagrįstų rekomendacijų. Iš pirmo žvilgsnio elementarūs dalykai duoda didžiulį įndėlį ir didžiulę naudą sveikatai.
Insultas yra ta liga, kur laikantis šių principų riziką galima sumažinti 80 proc. Tai yra labai daug. O efektyviausi vaistai – antikoaguliantai esant aritmijoms, kuriais džiaugiamės, kad galima išgelbėti daug žmonių nuo insultų, jų poveikis daugiausiai bus 60–70 proc. Tai yra didžiulis poveikis kaip vaistui, bet kiti principai gali dar daugiau“, – vardijo neurologas.
Patys žmonės didelę problemą laiko namuose
Kaip bebūtų patys gydytojai dalinasi istorijomis, kai ypač regionuose susiduriama su gerokai užleistomis būklėmis, žmonės stokoja medicininės pagalbos. D. Jatužis sutiko, kad tam yra objektyvių problemų, kurios taip lengvai nesprendžiamos, tačiau bėda vėlgi yra pačių žmonių požiūris.
„Tos problemos žinomos, bet tai tikrai ne universiteto ir mokslo centro pastangų dėka išsprendžiami dalykai, tam reikia kompleksinių pastangų. Žinome, kad trūksta gydytojų, slaugytojų ypač mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.
Pažangiausios medicinos koncentracija didžiuosiuose centruose turbūt yra neišvengiama, visame pasaulyje taip yra. Jei sklandžiai veiktų visa logistinė sistema, kaip žmogui su problema skubiau patekti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Šiaulius, ten, kur yra visos reikiamos technologijos ir diagnostika, problemos neegzistuotų.
Taip, skaudžiausia, kai žmogus tiesiog nesikreipia – kas jam padės, jei jis savo problemą laiko namie ir net nesikreipia į šeimos gydytoją, kuris turėtų nukreipti aukštesnio lygio ištyrimui, jei to riekia. Bet neretai patys šeimos gydytojai pajėgūs spręsti tas problemas ir išvengti užleistų atvejų“, – kalbėjo profesorius.
Gyventi iki 150 metų – artima ateitis?
Lygindamas situaciją, kai tik pradėjo dirbti ir ką mato dabar, jis teigė matantis nepalyginamai didelį progresą. „Yra ligų, kur proveržis akivaizdus ir gydymo galimybės pažengė septynmyliais žingsniais į priekį, kaip ir diagnostika. Deja, kai kur visame pasaulyje mokslininkai ir gydytojai yra paieškų kelyje.
Ta pati Alzheimerio liga – ją diagnozuoti tikrai galime, yra įvairių priemonių, kurie aiškina, kaip ji vystosi, deja, efektyvaus gydymo, kad ją būtų galima sustabdyti ar grąžinti atgal, deja neturime. Bet yra ligų, kur progresas didžiulis.
Dar laukiame genų žirklių ir įvairių korekcijų galimybių, kas leistų iš principo turėti proveržį gydant genetiškai paveldimas ligas. Esu optimistas, galbūt mes šito ir sulauksime“, – tvirtino gydytojas.
Paklaustas, ką mano apie svarstymus, kad vaikai, gimę po 2000 m. ir vėliau, tikrai gyvens 100 metų, profesorius tokio scenarijaus neatmetė.
„Pagal tai, kaip dabar suprantame žmogaus biologiją ir kitas ląsteles, galbūt tai skamba pernelyg futuristiškai, nes ląstelės yra užprogramuotos tam tikram gyvavimo laikotarpiui (...) ir po tam tikro laiko turėtų nustoti funkcionuoti ir vargu ar tas procesas paveikiamas vaistais. Bet turime tokių pavyzdžių, kai žmonės gyvena 120 metų, yra šviesaus proto.
Galbūt tai, kas šiandien mums atrodo neįmanoma ar nežinome kažko, vėliau paaiškės, kad įmanoma. Tad nenurašyčiau dabar gal kiek atrodančių futuristinių idėjų. Pagal dabartinį supratimą, dabartinis organizmas lyg ir sunkiai galėtų visavertiškai gyventi 150 darbingo, sąmoningo gyvenimo, tai būtų kažkas neįtikėtino“, – svarstė D. Jatužis.
Daug tikisi iš naujo mokslo centro
Profesorius kartu pasidžiaugė ir visiškai naujas galimybes siekiant tiltus tarp mokslo ir gydytojų, pacientų atveriančio Medicinos mokslo centro.
„Tokios paskirties įstaigos Lietuvoje neturėjome, turime puikių mokslininkų, dirbančių laboratorijose, įvairiuose vivariumuose, turime puikių gydytojų, klinikinių mokslininkų, tačiau praraja, toks mirties slėnis, kaip kai kas įvardija, egzistuoja. Tai reiškia, didelės lėšos, laiko resursai skiriami mokslui, jie daro atradimus, atrandame molekules, vaistų pavyzdžius, ligų mechanizmus, bet ar tas mus pasiekia realiame gyvenime?
Dažniausiai ne ir tai yra ne tik Lietuvos, bet dažniausiai viso pasaulio problema. Kai paskaičiuoji, kiek pinigų yra skiriama mokslui užsienio turtingose šalyse ir kiek tas atneša realios naudos, pasiekia mus, yra didžiulis skirtumas. Ir tos jungties, tilto tarp fundamentaliųjų, grynųjų mokslininkų ir tų, kurie žino kaip, moka ir turi galimybes taikyti ligonių gydymui, visuomenės sveikatai, žmogaus gyvenimo kokybei, jų stokojama“, – pastebėjo dekanas.
Naujajame mokslo centre bus atliekami įvairūs inovatyvūs tyrimai, taip pat – auginami žmogaus organų pakaitalai – organoidai. Plačiau papasakojęs, kam jie reikalingi, profesorius priminė, kad bet kokie vaistai ar atradimai, kurie kažkada taikomi žmonėms, turi praeiti ilgą kelią:
„Ir didelis etapas ikiklinikinių tyrimų atliekami su eksperimentiniais gyvūnais. Dabartinėje šviesoje, kur dalyvauja gyvūnų teisių apsauga, humaniško elgesio su gyvūnais principais, aukoti tūkstančius laboratorinių gyvūnų tyrimams jau tampa iš dalies neetiška. Kita vertus, net ir labai preciziškai atlikti tyrimai su gyvūnais, kai tuos rezultatus bandome taikyti žmonėms, paaiškėja, kad rezultatai kažkodėl neatitinka to, kas buvo pasiekta laboratorijose.
Matyt, atsakymas paprasčiausias – žmogaus audiniai, ypač jautresnės ląstelės kaip neuronai, nervų sistemos ląstelės ne visiškai vienodos ir rezultatai negali būti taip automatiškai perkeliami. Organoidai yra auginami dirbtiniai audiniai, bet atitinkantys žmogaus organizmo biologines struktūras ir gali būti, kad tai padės tikslia padaryti tyrimus.“
D. Jatužis pridūrė, kad mažos žmogaus organų versijos, auginamos iš kamieninių ląstelių, galbūt galės būti panaudojamos plačiau – ir gydymui. „Tikimės to, kad tai galėtų būti panaudota organo pažeidimo gydymui, defekto užtaisymui, jei kažkuris žmogaus organas blogai funkcionuoja. Bet, manyčiau, tai yra tolimesnis etapas. Daug realesnis organų panaudojimo būdas, kur jau yra daug pasiekta, yra farmacinių preparatų kūrimas ir testavimas“, – kalbėjo profesorius.
