Sutikdama dalintis savo šeimos tragedija, Gerda tikisi, kad atkreips dėmesį į jaunimo ir kitų žmonių, kurie riedučiais, riedlentėmis ar net dviračiais skrieja gatvėmis be apsauginių šalmų ir dažnai nesusimąsto, kaip greitai gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis dėmesį.
„Pasidalinsiu tragiška istorija apie brolį Robertą, jaunuolį, kurio gyvenimą netikėtai pakeitė nelaimė. Pirminė žinutė – Robertas patyrė rimtą traumą važiuodamas elektrine riedlente. Būdamas be apsauginio šalmo, nukritęs nuo riedlentės, jis susitrenkė galvą. Smūgio pasekmės skaudžios: skilo kaukolė. Po smūgio jį ištiko insultas.
Nors iš pradžių jis buvo sąmoningas, greitosios pagalbos automobilyje prarado sąmonę ir buvo skubiai nuvežtas į vietinę ligoninę. Dėl blogėjančios būklės, smegenų tinimo ir atsiradusio krešulio galvoje, Robertas buvo skubiai nuskraidintas į Kembridžo ligoninę“, – siaubingą istoriją pradeda moteris.
Teko panardinti į komą
Kembridžo ligoninėje Robertas buvo panardintas į komą, siekiant sumažinti smegenų tinimą ir atlikti reikalingas operacijas. Nepaisant visų sunkumų, gydytojams pavyko pašalinti krešulį, ir po poros savaičių komoje Robertas pradėjo atsigauti. Kiekvieną dieną jis kovojo su savo kūnu ir mintimis, stengdamasis prisiminti, kas įvyko dieną prieš ir atgauti kontrolę savo gyvenimui.
Roberto atkaklumas ir užsispyrimas leido jam žengti į priekį greičiau, nei tikėtasi. Nors gydytojai planavo, kad jis bus maitinamas per šlangutę bent mėnesį, jis pats nusprendė ją išsiimti ir savo nebyliu atkaklumu išsireikalavo teisę valgyti savarankiškai.
Nepaisant gydytojų draudimų, Robertas stojosi ant kojų – pradėjo vaikščioti. Šiandien jis jau vaikšto savarankiškai, tačiau dar laukia ilgas gydymo ir sveikimo periodas.
Gerda pasakoja, jog Robertas, svajojęs tapti kariškiu ir intensyviai tam ruošęsis, dabar kovoja su naujais iššūkiais. Negana to, Roberto mama, šiuo metu vienintelė šeimos maitintoja, kenčia nuo retos ligos – multisisteminės atrofijos (MSA tipo-C), dėl kurios sutrikus ne tik jos kalba, motorika, bet ir judėjimas labai apribotas.
„Dėl tragedijos Robertas negauna pajamų. Šiuo metu šeima išgyvena iš mamos neįgalumo pašalpos. Mama stengiasi rūpintis ne tik Robertu, bet ir kitu paaugliu sūnumi. Šeimos galimybės ribotos, tačiau šios tragedijos akivaizdoje šeima labai susitelkė.
Paaukoti draugų, pažįstamų ir nepažįstamų pinigai leidžia brolį lankyti ligoninėje kiekvieną dieną, nepaisant 2 val. atstumo tarp namų ir ligoninės į vieną pusę. Po kurio laiko atsiminęs savo banko prisijungimus, jis pats atidavė visas santaupas, kad galėtume atvykti jį aplankyti, atvežti reikalingų daiktų bei naminio maisto“, – su skausmu pasakoja moteris.
Gyvybė išsaugota
Roberto sesuo, atvyko į Angliją iš karto, kai tik sužinojo apie brolį ištikusią nelaimę. Ji augina dvi dukrytes – 6-erių metukų ir 4-erių mėnesių. Vežiojosi vaikus į ligoninę kasdien, laikė brolį (dukryčių dėdę) už rankų, sekė kiekvieną jo judesį, tikėdamos, kad jis atsigaus iš komos.
Turint kūdikį ir aktyvią šešiametę, intensyvus važinėjimas tapo tikru iššūkiu, tačiau Gerda aiškiai suprato prioritetus ir nenuleido rankų, nes jautė, kad Roberto sveikimui labai reikalingas artimo žmogaus buvimas šalia, o gal net ir vaikiškos šypsenos.
Ši tragedija atnešė ne tik fizinius, bet ir emocinius iššūkius šeimai. Jų mama stengėsi nepalūžti. Dėl ligos, ašaros jai užspaudžia gerklę ir dėl to ją pradeda dusinti.
„Vienas Dievas težino, kaip klaiku jai buvo išgyventi pirmąsias tragedijos dienas. Nepaisant visko, mano šeima išlieka susivienijusi ir stipri. Esame nepaprastai dėkingi už paramą, kurią mums suteikė aplinkiniai.
Jūs be jokios abejonės prisidėjote prie greitesnio Roberto sveikimo. Laukia dar nemažas kelias, tačiau svarbiausia mes jau turime – išsaugota gyvybė. Tikimės, kad su laiku viskas gerės.
Norėčiau, kad Roberto istorija būtų ne tik pamokanti, kad reikia nepamiršti rūpintis savo saugumu, bet ji būtų ir įkvėpimas visiems, kurie susiduria su sunkiomis gyvenimo akimirkomis – kai subjūra nuotaika dėl sugedusio automobilio, kai pavėluojate į darbą, kai pritrūksta pinigų remontui ar naujam pirkiniui, pagalvokite ar tikrai tai blogiausia, kas galėjo nutikti Jūsų gyvenime?
Žinojimas, kad visada gali būti blogiau, suteikia stiprybės. Linkiu, net ir tragedijos akivaizdoje nenuleisti rankų, nepasiduoti. Tikiu, kad uždarydamas duris, Dievas atveria langus... tereikia nebijoti pro juos žvilgtelti“, – širdį veriančiais žodžiais dalinasi G. Rudienė.
Šiuo metu Robertui jau yra atlikta operacija, kuri pavyko sėkmingai, be komplikacijų. Už maždaug savaitės jis turėtų būti perkeltas į reabilitacijos centrą, truputį arčiau namų. Roberto šeima yra be galo laiminga, kad ši liūdna istorija baigėsi laimingai.
Kadangi Roberto šeimos finansinė padėtis šiuo metu labai sunki, o kelias iki pilno išgijimo dar labai ilgas – šeima prašo finansinės pagalbos ir visiems prisidėjusiems nuoširdžiai dėkoja.
Gerda Rudiene
Paskirtis: Parama Robertui
IBAN: LT783250039865574123
BIC/SWIFT kodas: REVOLT21
Pervedant iš UK:
Banko kodas: 04-29-09
Sąskaitos numeris: 05506832
