„Nuo pat ryto dažniausiai atsikeliu linksmas. Jeigu nekamuoja kokia nors problema, kuri naktį neduoda užmigti, atsibundu gero ūpo. Daug kas suteikia man tą laimę, sunku net ir išvardinti: pavyzdžiui, vasarą patinka žolę pjauti, o žiemą – sniegą kasti. Kai sninga visą dieną, tai aš nukasu sniegą ryte, per pietus ir vakare, nors užtektų tik vakare. Bet ta monotonija atveda į kažkokią meditaciją, ir tada smagu.
Kas manęs tikrai nedžiugina, tai masiniai renginiai. Kažkodėl ten, kur visiems linksma, man dažniausiai būna liūdina. Be to, retai mane pamatysite ir šiaip kokiame nors priėmime, nors esu kviečiamas nemažai. Nematau reikalo ir prasmės vaikščioti po priėmimus, spausti kažkam rankas, bendrauti su žmonėmis, su kuriais esame tik iš matymo pažįstami. Man tai laiko gaišimas“, – sako Džiugas.
Džiaugsminga kaukė?
Nors ne vienas komikas yra prisipažinęs, kad po linksmumo kauke slepia liūdesį, Džiugas sako, kad jis ne toks. Aktorius sako kaukių nemėgstąs:
„Liūdesį po linksmumo kauke slepia tie žmonės, kurie po tuo linksmu veidu ir gyvenime slepiasi. Aš toks nesu. Jeigu yra mano linksmos rolės – čia nėra mano gyvenimas, čia yra darbas. O gyvenime aš koks būnu, toks būnu – ir linksmas, ir liūdnas, ir visoks. Tie žmonės, kurie į kiekvieną tavo sakinį atsako juokeliu, panašu, kad turi kaukę, ir tikėtina, kad jiems iš tikro nėra taip linksma, kaip jie bando atrodyti“, – sako Džiugas.
Neieškojo laimės
Aktorius sako, kad gyvenime jis laimės neieškojo – vyras tiesiog nejautė tam poreikio ir prisipažįsta nesuprantantis žmonių, kurie bėgioja po paskaitas, klausydamiesi, kaip būti laimingais.
„Kai kurie žmonės ieško laimės kažkokiuose būreliuose, susibūrimuose, sektose, klubuose – turiu galvoje Scientologų bažnyčią, laimės paskaitas su kokiu nors Valerijumi Komandovskiu, eina pas būrėjas ir t.t.. – su tuo aš niekada nebuvau susidūręs ir man tai visiškai svetima. Aišku, nebuvau tų žmonių kailyje ir negaliu pasakyti – gal jiems yra taip blogai, kad iš tikrųjų niekas nebepadeda ir jie tikisi, kad tik kažkokie ekstrasensai jiems pagelbės, bet aš, tiesą sakant, nesuprantu tokių žmonių“, – kalba aktorius.
Pašnekovas sako, kad jis – paprastas žmogus, per daug nefilosofuojantis apie gyvenimo prasmę ir laimę, o tiesiog besidžiaugiantis tuo, kas yra. Jam tai greičiausiai ir yra raktas į laimę.
„Tą laimę net sunku apibūdinti. Tai, kas teikia džiaugsmą? Bet ar tai laimė, ar tai tik džiaugsmas? Taip pat kaip sunku atskirti meilę nuo susižavėjimo ar patikimo. Ar mes kalbame apie laimę bendrąja prasme – taip, kaip yra laimingas Dalai Lama ar Buda, ar čia tiesiog laimė, kad radai eurą ant žemės? Čia yra labai plati sąvoka“, – kalba jis.
Net nesišukuotų
Aktorius sako gyvenime yra visai nelinkęs sprausti savo į jokius rėmus ir taisykles ir, jeigu galėtų, iš viso net nesišukuotų:
„Esu linkęs save kuo mažiau prižiūrėti. Aš galiu bet kaip rengtis, nesišukuoti ir t.t., bet yra kažkokios taisyklės, kurios tave verčia tai daryti ir esu priverstas būti ir nusiskutęs, ir susišukavęs. Aš, pavyzdžiui, laisvai galėčiau gyventi džiunglėse. Norėčiau ten gyventi – man labai artima laukinė gamta. Dėl to mes gana dažnai keliaujame po tokius daugiau laukinius kraštus. Taip, aš galėčiau į viską spjauti, išvažiuoti į džiungles ir ten gyventi“,– sako aktorius.
Visgi Džiugas priduria, kad jam patinka ir draugų kompanijos – geriems draugams jis skiria daug laiko, tačiau laukinė gamta yra tai, kas jį iš tikro žavi.
