.jpg)
Jau kuris laikas tiek specialistai, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai džiaugiasi, kad, svarbiausia, pavyko stabilizuoti situaciją šalies ligoninių reanimacijose. Kiti rodikliai taip pat atrodo daug geriau, o pandemijos pagreitis išlieka neigiamas.
Vis dėlto šis laikas, epidemiologų manymu, labiausiai skirtas susitelkti ir nepamiršti, kad per anksti atsipalaidavus galima sulaukti skaudžių pasekmių. Raginama tiek nepamiršti skiepytis, tiek toliau riboti bereikalingus kontaktus ir, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu.
Nerimas dėl sunkių pacientų skaičiaus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad praėjusios trys lapkričio savaitės aiškiai rodo kreivės kritimo žemyn tendenciją.
„Epidemiologinė situacija, žiūrint į visus rodiklius, tikrai yra palengva gerėjanti – ir protrūkių, ir atvejų skaičius mažėja. Tačiau vis tik lieka nerimo dėl hospitalizacijų, reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose gydomų ligonių.
Čia dar aiškesnio pagerėjimo reikėtų palaukti, nes visgi dabartiniu metu, šias tris lapkričio savaites, į pačius sudėtingiausius COVID-19 gydymo skyrius vidutiniškai yra hospitalizuojama iki 130–150 asmenų. Taip, absoliutūs hospitalizuojamų asmenų skaičiai taip pat mažėja, tačiau tas mažėjimas nėra toks, kad per savaitę nukristų iki kelių dešimčių“, – aiškino epidemiologė.
Ji priminė, kad kuo daugiau fiksuojama atvejų, tuo daugiau būna ir sunkių ligonių, tik tie skaičiai truputį atsilieka: „Pavyzdžiui, jei šiandien yra apie 2 tūkst. susirgimų, tai po dviejų savaičių ar 10-ies dienų ir reanimacijoje turėsime sunkių ligonių. Taip kad tas procesas nėra taip labai nurimęs.“
Sergamumas mažėjo visose grupėse
Pašnekovė kartu atkreipė dėmesį, kad vis dėlto ne visus viruso veiksmus galima prognozuoti. Juo labiau kad ir mokslininkai pastebi, jog šiam koronavirusui nelabai tinka kitiems virusams būdinga elgsena – kur matyta, kad virusas taip plistų vasarą?
„Sakykime, iki lapkričio 1 d. didžiausi sergamumo skaičiai buvo tiek tarp vaikų, tiek jaunų, darbingo, iki 50-ies metų amžiaus, žmonių. Po šių trijų savaičių visose amžiaus grupėse stebime sergančiųjų skaičiaus mažėjimą.
Tačiau didžiausias mažėjimas registruojamas vaikų ir jų tėvų, globėjų amžiuje. Taip, protrūkiai ugdymo įstaigose teberegistruojami, bet, aišku, skaičiai apie 38 proc. mažesni, dauguma protrūkių nėra skaitlingi. Tačiau faktas, kad virusu mokyklose, ugdymo įstaigose dar dalinamasi“, – komentavo D. Razmuvienė.
„Kitos šalys griežtai reglamentuoja darbą nuotoliu, ypač tokiu metu, kai stebimas atvejų augimas. Taip, pas mus situacija laikinai stabilizavosi, bet niekas nežino, kaip bus toliau. Deja, bet neretai pas mus vyksta jau gaisro gesinimas.“
Gydytoja kartu sutiko, kad bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau viruso plitimas ugdymo įstaigose slops, nes paprasčiausiai nebeliks virusui imlų vaikų.
„Taip ir bus, nes dabartiniu metu, kai buvo moksleivių atostogos lapkričio pradžioje, mokyklos buvo tuščios, tai virusas čia ir neturėjo ką veikti, bet jis vaikus ir tėvelius surado kitoje erdvėje. Jei neimunuzuoti žmonės bendrauja, būriuojasi, tai virusas labai greitai plinta, nesvarbu, būnant uždaroje klasėje ar darbo vietoje“, – kalbėjo ji.
Ragina rinktis nuotolinį darbą
Nors paskiepytųjų tarp moksleivių nėra daug – tik 30 proc., o testuojasi 52 proc., kas, pašnekovės teigimu, gal ir nėra daug, bet epidemiologine prasme pakankama, kita problema – pačių suaugusiųjų aktyvumas.
Anot D. Razmuvienės, daug didesnė aktualija, į kurią atkreipia dėmesį mokslininkai, – ne tai, kad vaikai parneša virusą iš mokyklų, bet tėvai vaikams iš darbų.
„Kita vertus, nesvarbu, kas kam dalina, svarbu, tai, kad gyvenama šeimose, o žmonės eina į darbus, tad ratas užsisuka ir reikia jį nutraukti. Kaip tai padaryti? Tai arba susirgsi, arba pasiskiepysi, arba nesiblaškysi ten, kur nereikia, o jei tą ir darysi – naudosi visas nefarmacines priemones“, – kalbėjo ji.
Epidemiologė pažymėjo, kad bėda ta, jog šiuo metu Lietuvoje nuotoliniu būdu vis tik dirba labai mažas procentas gyventojų, didžioji dalis dirba kontaktiniu būdu:
„Kitos šalys griežtai reglamentuoja darbą nuotoliu, ypač tokiu metu, kai stebimas atvejų augimas. Taip, pas mus situacija laikinai stabilizavosi, bet niekas nežino, kaip bus toliau. Deja, bet neretai pas mus vyksta jau gaisro gesinimas. Kitos šalys nebūtinai laukia piko, kad būtų jau primygtinai reikalavimai, o jau iš anksto.“
Jos manymu, dabar, kai turimas tam tikras atoslūgis ir viruso plitimo sulėtėjimas, būtų pats laikas pagalvoti apie nuotolinio darbo įvedimą, kad sergamumas vėl nebekiltų.
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė yra numačiusi svarstyti įvesti privalomą nuotolinį darbą reanimacinių COVID-19 lovų skaičių užpildžius iki 215 vietų. Šiuo metu yra užimtos 132 reanimacinės lovos.
Atvejų kritimas lėtėja
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad jau dabar galima pastebėti įspėjamuosius ženklus.
„Tendencijos tikrai džiuginančios, bet, reikia pasakyti, kad toks kritimas, koks buvo stebimas praeitą savaitę ar dar anksčiau, jis jau yra sulėtėjęs. Jei pažiūrėtume 7 ar 14 dienų naujų atvejų vidurkius 100 tūkst. gyventojų, tai matomas mažėjimo sulėtėjimas“, – komentavo jis.
„Tendencijos tikrai džiuginančios, bet, reikia pasakyti, kad toks kritimas, koks buvo stebimas praeitą savaitę ar dar anksčiau, jis jau yra sulėtėjęs.“
Profesorius atkreipė dėmesį, kad jau vėl pradedamas stebėti atvejų augimas tarp vaikų. „Jis nėra didelis, bet vis tik yra. Tikėkimės, kad ta gera tendencija išlaikys, bet situacijos gerėjimas nėra toks spartus, koks buvo prieš kurį laiką.“
Priklausys nuo imunizuotų žmonių kiekio
Ekspertai pažymėjo, kad didele dalimi, koks vystysis tolimesnis viruso plitimo scenarijus, priklausys tiek nuo visuomenės imunizacijos lygio (Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu jis siekia 74 proc.), tiek nuo susitelkimo laikytis nefarmacinių priemonių, tiek paties viruso elgsenos.
„Vakcinacija yra stabdis ir nefarmacinės priemonės, kurių Vyriausybė paskutiniu metu priėmė nemažai. Tai, manau, kad jos šį procesą tikrai prilėtins. Ar jų pakaks, sunku pasakyti, bet šiuo metu matome, kad tendencija yra teigiama. Tuo metu kitose šalyse kaip tik stebimi augimai – toje pačioje Lenkijoje“, – pastebėjo M. Stankūnas.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat nurodė, kad kitose Europos šalyse – Austrijoje, Italijoje, Nyderlanduose – augant susirgimams įvedamos griežtesnės pandemijos valdymo priemonės.
Jos teigimu, kitos šalys dabar susiduria su tuo, ką neseniai išgyveno ir Lietuva. „Pas mus pikas pasiektas ir mes jau leidžiamės, tuo metu kitose šalyse natūraliai judama piko link“, – aiškino ji.
D. Razmuvienė priminė, kad virusui plisti reikia neskiepyto, nesirgusio – kitaip sakant, imlaus šio tipo – delta atmainos – virusui.
„Kadangi jis yra agresyvus, jam labai paprasta paplisti tarp žmonių ir juos infekuoti. Tai teikia, kad kuo daugiau žmonių būtų pilnai pasiskiepiję. Ir jei aplinkoje yra tie, kurie nesiskiepiję, jie, be abejonės, turės būti prasirgę. Aišku, imunitetas nebus visam gyvenimui, bet tam laikui virusui mes nebesudarysime galimybių plisti.
Galima palyginti su tymais – tam, kad infekcija neplistų, reikia, kad būtų paskiepyta 95 proc. visuomenės, tuomet 5 proc. likusiųjų nepaskiepytų virusui neleidžia įsigalėti. Gali būti pavieniai atvejai, bet tai nebesuteikia galimybės virusui plisti. Lygiai tas pats ir su COVID-19 – kuo mūsų daugiau skiepysis, tas procentas paskiepytųjų žmonių sudarys spaudimą epidemijos kreivės kritimui, nes virusas nebeturės galimybės paskiepyto žmogaus ląstelėje daugintis. O jei jis ten ir papuls, žmogus užsikrės, jo gynybinė sistema įsijungs ir virusą išmes iš organizmo“, – komentavo epidemiologė.
Ji džiaugėsi, kad nors pastarosiomis dienomis gyventojų skiepijimasis suaktyvėjo, daugiau vakcinuojamasi sustiprinamąja doze.
„O vis tik norėtųsi, kad tai būtų ir pirminės dozės, ypač kad pasiskiepytų pati pažeidžiamiausia grupė – virš 70 m. amžiaus asmenys. Su čia grupe reikėtų individualiai dirbti, kad jie būtų paskiepyti“, – pridūrė gydytoja.
Gyvename paskutinėmis pandemijos fazėmis
Virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas yra pastebėjęs, kad šiuo metu jau gyvenama paskutinėmis pandemijos stadijomis.
„Ši pandemija jau eina į pabaigą, nes virusas praktiškai išeikvojo visus imlius žmones, kurie dar nebuvo matę viruso nei susirgimo, nei vakcinos pavidalu. Kas iš esmės ir nulemia ligonių užimtumą ir mirtingumą“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Jis taip pat teigė, kad ir kaukės liks tarp mūsų kaip kultūrinio įspaudo dalis, bet privalomos jos bus nebeilgai. „Drįsčiau pasakyti, kad kitais metais, jei ne greičiau, kaukės nebus privalomos, bet didelė žmonių dalis jas toliau rinksis nešioti savanoriškai, nes užsikrėsti, užkrėsti kitus žmones nėra malonu. Ir saugotis nėra jokia gėda. Kauke dėvėti paprasčiau nebebus prasmės, didžioji dalis žmonių bus persirgę arba paskiepyti“, – aiškino genominis epidemiologas.
Jau kitąmet taps sezoniniu virusu?
D. Razmuvienė taip pat svarstė, kad galbūt jau kitais metais COVID-19 išties labiau primins sezonine ligą.
„Tai yra naujas virusas ir niekas nežino, kaip jis elgsis toliau, ar jis mutuos, ir kada pabaigs viso pasaulio kankinimą. Paprastai turi praeiti 2–3 metai – tiek laiko vyksta naujo atsiradusio sukėlėjo pandemija. Gruodžio mėnesį bus 2 metai, tai, manau, ateinančiais metais turėtų slopti viruso galia, nes bent Lietuvoje bus dar didesnė tiek pasiskiepijusių, tiek prasirgusių žmonių dalis.
Sunku pasakyti, bet gal jau kitą rudenį jis pataps jau tokiu pat sezoniniu virusu. Aišku, sporadinių pavienių atvejų neišvengsime. Norėtųsi taip galvoti, nes tokie yra visų virusų teoriniai dalykai. Bet kaip šitas virusas elgsis, labai sunku prognozuoti“, – pastebėjo epidemiologė.
Anot jos, galbūt atsiras ir kita koronaviruso atmaina, bus mažesnis vakcinų efektyvumas: „Ir jei lygintume su gripo sezonu, tai kiekvienais metais skiepijamės gripo vakcina, kuri kasmet skiriasi nuo praėjusių metų, nes virusas nedidele dalimi būna vis kitoks.
Nemanau, kad COVID-19 vakcina bus kažkuo kitokia ir ja nereikės skiepytis kasmet. Galbūt vakcinoje bus elementai prieš keletą sukėlėjų, atmainų, kad žmogus, pasiskiepijęs vienu dūriu, galėtų įgyti didesnio spektro apsaugą.“
