Kaip dar praėjusią savaitę Vyriausybės posėdžio metu pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nuo gruodžio tiek po persirgimo, tiek prieš revakcinaciją bus galima serologinį antikūnų tyrimą atlikti nemokamai.
„Tai jau ne Vyriausybės lygmens, o Sveikatos apsaugos ministerijos [klausimas], kad iki įsigaliojimo mes taip pat inicijuosime ir pakeisime atitinkamus teisės aktus tam, kad būtų įvestas serologinių tyrimų kompensavimo mechanizmas valstybės lėšomis ir kad bent jau vieną kartą būtų tą galima padaryti nemokamai. Nes situacijų būna labai įvairių“, – kalbėjo jis.
Iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos. Primenama, kad teigiamas antikūnų tyrimas yra viena iš sąlygų galimybių pasui gauti. Tiesa, toks tyrimas „galioja“ tik 2 mėnesius (60 d.).
Paprašyta patikslinti, kaip vyks pats testų kompensavimas ir ar tik vienas testas bus nemokamas, SAM teigė kol kas negalinti pateikti detalesnės informacijos, nes šiuo metu teisės aktas dar yra rengiamas ir galutiniai sprendimai nėra priimti.
„Kol kas žinoma, kad pagal Vyriausybės pavedimą asmenų amžius dėl testavimo nėra išskirtas, tačiau kadangi tai yra susiję su revakcinacija, planuojama, kad vieną testą nemokamai galės atlikti asmenys, galintys vakcinuotis (nuo 12 metų)“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Nėra oficialių rekomendacijų
Tiesa, pačių ekspertų nuomonė dėl antikūnų testo atlikimo būtinumo prieš revakcinaciją kiek išsiskiria. Oficialiai tokia rekomendacija nėra teikiama, nes mokslininkai kol kas nesutaria, koks antikūnų rodiklis organizme būtų jau nebepakankamas.
„Niekur pasaulyje nerekomenduoja tirtis antikūnų, bet Lietuvoje įvesime tokią tvarką, tad būsime pirmieji“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Nors negalima primygtinai rekomenduoti, kad žmonės išsitirtų antikūnų lygį, VU Gyvybės mokslo centro prof. Aurelija Žvirblienė teigia, kad bent ruošiantis pasiankstinti revakcinaciją antikūnų tyrimas būtų naudingas.
„Šiuo atveju vis dėlto tikrai būtų svarbu išsitirti antikūnų lygį, nes po tokio trumpo laiko žmonėms, kurie dar turi daug antikūnų, matuojant tūkstančiais vienetų, pasiskiepijus gali būti ryškesnės nepageidaujamos reakcijos.
Jei antikūnų titras yra neigiamas ar arti kažkokios slenkstinės reikšmės, tai tokiam žmogui yra saugu revakcinuotis“, – portalui tv3.lt yra sakiusi ji.
„Kaip specialistė galiu tik rekomenduoti, kad tam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata, prieš revakcinuojantis būtų naudinga pasidaryti antikūnų tyrimą“, – pridūrė imunologė.
Nėra aiškios antikūnų titro ribos
Tą, kad ekspertai nesutaria dėl konkretaus pakankamo antikūnų skaičiaus, pažymėjo ir sveikatos apsaugos ministras.
„Galima tik sąlyginai susitarti, gydymo įstaigos būna, kad sau įsivertina 500. Bet būna, kad ir turintys didesnį antikūnų rodiklį žmonės suserga, tai yra labai individualu“, – sakė A. Dulkys.
Tuo metu M. Strioga vertinant antikūnų kiekį siūlė orientuotis delta atmainai apsibrėžiant 1000 BAU/ml vertę.
„Taigi nors neturime tikslaus skaičiaus, bet bent nusibrėžkime empirinę ribą remiantis esamais duomenimis. Jei atlikus tyrimus prie alfa atmainos ta riba buvo 500 BAU/ml, tai prie užkrečiamesnės atmainos padauginkime iš 2. Tai bus žmonėms kiek aiškiau, kai bus riba. O jei yra 3000–5000 BAU/ml, tai kam tą imuninę sistemą papildomai dirginti?“ – pasakojo jis.
Tiesa, tokia kad ir rekomendacinė riba nebus sąlyga galimybių pasui gauti, tai orientacinė vertė sprendžiant dėl revakcinacijos.
Geriausia tirtis toje pačioje laboratorijoje
Panašias rekomendacijas nurodė ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas
„Tikslaus klinikiniuose tyrimuose patvirtinto atsakymo, koks specifinių antikūnų kraujo serume tyrimo rodiklis (jų kiekis BAU/ml) apsaugos nuo pakartotino užsikrėtimo ar kliniškai išreikštos ligos nėra. Tyrimų duomenys rodo, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4–6 mėn. periodu sukuriama 80 proc. apsauga nuo alfa atmainos sukeliamos simptominės ligos.
Delta atmaina yra bent 60 proc. labiau užkrečiama už alfa atmainą. Koronaviruso delta atmaina yra vienas greičiausiai plintančių virusų – jo plitimo greitis prilygsta ar net viršija vėjaraupių viruso plitimo greitį (ar daug iš mūsų nesirgome vėjaraupiais?).
Todėl daugumos ekspertų nuomone apsauginė antikūnų riba koronavirusui (įvertinus delta atmainos savybes) galėtų būti ne mažiau nei 1000 BAU/ml. Jeigu antikūnų tyrimas parodo mažesnę vertę, revakcinacija jau yra prasminga ir tikslinga“, – dėstė jis savo „Facebook“ paskyroje.
Jis taip pat siūlė, kad nebūtų painiavos, tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje, mat tuomet bus galima tiksliau įvertinti jų dinamiką laike.
Tyrimą turėtų įvertinti specialistas
Kaip yra pabrėžęs M. Strioga, tie, kurie nori įsitikinti, kiek turi antikūnų, ir įsivertinti riziką, pirmiausiai neturėtų patys skubėti vertinti tyrimo rezultatų.
„Tą turėtų atlikti ne pats žmogus, bet šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas. Nes antikūnai gali būti tiriami prieš visą S baltymą, prieš tam tikrą jo sritį, prieš jo vadinamą RBD sritį – tą, kurią virusas naudoja jungtis prie mūsų ląstelės receptorių. Šie antikūnai turbūt yra vieni informatyviausių ir labiausiai koreliuojantys su galimu veiksmingumu“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo lapkričio 17 d. visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.
Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina. „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai
Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.
Gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze – persirgus įgytas imunitetas jiems turėtų užtikrinti pakankamą organizmo apsaugą. Tai reiškia, kad persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tie gyventojai, kurie susirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 d. turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antra vakcinos doze.
Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąją dozę bus leidžiama anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Revakcinuotis taip pat galima pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur gyventojai gauna šeimos medicinos paslaugas. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
