„Likimas jį išsivedė jauną, man skausmas niekada neatlėgs“, – prisimindama prieš 8 metus įvykusią nelaimę „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ konstatavo medikė.
Kardiologė pasakojo, kad sūnus iš pradžių dirbo šeimos gydytoju, bet po 5 metų pasekė mamos pėdomis ir įstojo mokytis kardiologijos.
„Matydamas mano meilę kardiologijai jis įstojo į kardiologinę rezidentūrą. Ją baigęs vėliau dirbo kardiologu, atlikdavo koronografijas. Tai yra sunkus fizinis darbas, sunkus emociškai, vien jų prijuostė sverdavo 18 kilogramų. Bet jis akivaizdžiai perėmė tą meilę ligoniams.
Ir pats skaudžiausias dalykas buvo, kad dvi paras atbudėjęs skyriuje jis grįžo į namus, paskambino ir sako: „Mamyte, taip vienam profesoriui pavyko gražiai išplėsti kraujagyslę, esu toks laimingas, bet šįkart tai tikrai pavargau. Tad dabar nusiprausiu ir vakarui išjungsiu telefoną, o rytoj mes susitiksime“, – grįždama į lemtingą dieną kalbėjo E. A. Statkevičienė.
Po sūnaus mirties davė sau žodį
Deja, tai buvo paskutinis pokalbis su 46-erių sūnumi. Gydytoja pasakojo, kad sūnaus žmona tuo metu buvo sode, o sūnus buvo rastas užmigęs lovoje su chalatu.
„Kada kitą dieną jis nepaskambino, dirbau su kardiologais ligoniais ir man buvo labai neramu. Kada mes atvažiavome, įėjusi pamačiau degančią šviesą ir sūnų gulintį su knyga, šalia mobilusis telefonas... Nelinkėčiau to niekam niekada [išvysti].
Bet organizmas jau toks yra, kad po pusės metų neprisiminiau, nei kaip laidotuvės vyko. Suėjo labai daug žmonų, jis buvo labai populiarus, tikrai daug šilumos pacientams atiduodavo. Kaip medikas jis buvo iš tų, kuris viską išaiškina, turėjo humoro jausmą“, – šiltai atsiliepė ji.
Medikė pasakojo po šios visą gyvenimą pažymėjusios tragedijos davusi sau žodį. „Jei jis ko nepadarė, aš dabar visą savo meilę turiu atiduoti ligoniams. Todėl dabar išėjusi iš skyriaus dirbu privačiai ir didžiausia laimė man, kada pacientas pasako, kad esu labai laimingas, supratau, kas man yra. Skiriu tam labai daug dėmesio. Savo darbą aš myliu ir kiekvieną kartą atėjusi prie kapo pasakau: „Padariau tą, ką būtum padaręs tu, kas priklausė pagal bendras gyvenimo taisykles“, – atviravo ji.
E. A. Statkevičienė neslėpė, kad dirbant mediku išties labai sunku atsiriboti nuo paciento. „Persiimi jo nusiskundimais, bet kas dar keisčiausia, kad dauguma pacientų jaučia tą šilumą ir meilę. Dabar, kai dirbu privačiai, turiu daug nuolatinių pacientų, kurie vis prašo – tik nemeskit darbo, neišeikit, gydykit.
Aišku, ir medikui daug lengviau, kai tu žinai visus pacientus. Kai anūkė tvarkė dokumentus po sūnaus mirties, ji daug kur tarnybose susitiko žmonių, kurie gerai atsiliepė apie jos tėtį. Tiesa, anūkė medicinos nepasirinko“, – pridūrė ji.
Širdies sveikatai svarbi ir santarvė
Gydytoja pabrėžė, kad mažinant širdies ligų riziką svarbu ne tik tokie gerai žinomi dalykai kaip tinkamas cholesterolio kiekis, valdoma arterinė hipertenzija, žalingų įpročių atsisakymas, bet ir tarpusavio santykių puoselėjimas, kalbėjimasis ir santarvė.
Pašnekovė taip pat pasidalino savo 10 metų tyrinėjimais, kokio specialybės pacientai dažniau patirdavo miokardo infarktą.
„Kaip nebūtų keista, pirmoje vietoje pagal dažnumą sergantieji infarktu yra vairuotojai, ypač sunkiojo transporto vairuotojai. Čia greta visų rizikos veiksnių prisideda dar trys dalykai – vibracija, išmetamos dujos ir žiopliai ant kelio. Aš iki dabar važiuodama taksi nenurimstu ir kiekvienam vairuotojui trumpai paaiškinu, kad jis privalo pasitikrinti širdį. Ir jei atkreipsite dėmesį į spaudą, tai būna tokios istorijos, kad štai važiavo, pasidarė bloga. Tai tik patvirtino mano 10 metų analizę“, – sakė E. A. Statkevičienė.
Ji nurodė, kad antroje vietoje jos analizėje atsidūrė suvirintojai, o trečioje – vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai.
„Aišku, reikia nepamiršti, kad moterys nustebino dar labiau – pirmoje vietoje tarp dažniausiai sergančių infarktu buvo buhalterijos darbuotojos, antroje – architektės ir trečioje, kas dar labiau nustebino, menininkės, gana jaunos moterys.
Tai sakau, kad ir šeimos gydytojams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos kontingentus, kad turi šių specialybių pacientų savo apylinkėje. Būtinai prašykite, kad jie ateitų išsitirti, nes kraujagyslių susiaurėjimus fizinio krūvio metu mes galime pamatyti. Esant metodikai galime ir kraujagysles išplėsti, tad praktiškai neliks pagrindo įvykti miokardo infarktui“, – patarė gydytoja.
Ne visais atvejais iš cholesterolio siūlo daryti baubą
Kalbėdama apie vieną dažniausių linksniuojamų širdies ir kraujagyslių ligų kaltininką – padidintą cholesterolį, kardiologė teigė čia besilaikanti kiek kitokios nuomonės.
„Dėl cholesterolio gal mano nuomonė kiek skirsis nuo kitų, bet manau, mano amžius leidžia sakyti, kokią dėl to susidariau nuomonę. 95 proc. Lietuvos gyventojų turi padidėjusį cholesterolį – mes esame šiaurės tauta, kaip ir suomiai, švedai, norvegai, ir matyt, per kartų kartas taip susiformavo, kad cholesterolio, riebalų atsarga mums yra labai reikalinga. Ir tik 5 procentai turi normalų cholesterolį.
Todėl atlikus lipidogramą ir pamačius padidėjusį cholesterolį atkreipti dėmesį reikia, bet jokiu būdu negąsdinti paciento ir nestatyti į pirmą vietą ir dietos, ir medikamentų. Bėgant metams keitėsi požiūris ir į dietą, nes mūsų organizmui reikia ir riebalų, kiaušinių, lašinių, apie riebiąsias žuvis jau nekalbu. Esmė – nesistengti dėti akcento dietai. Reikia ir vaistus skirti, bet atsižvelgti, ar nebuvo šeimoje sirgusių miokardo infarktu, ar yra kiti rizikos veiksniai – hipertenzija, rūkymas, nervinė įtampa, stresas ir ne iš eilės kiekvienam skirti, o atrinkti“, – pastebėjo E. A. Statkevičienė.
Ji pažymėjo, kad vien padidėjęs cholesterolio kiekis neturi būti vertinamas atsietai nuo kitų organų ir sveikatos problemų. „Jei žmogus tik turi padidėjusį bendrą cholesterolį, tarkime, daugiau nei 6, kokią ribą visi labai įsidėmėję ir bijo, sakyčiau, reikia pasinaudoti augaliniais preparatais“, – patarė kardiologė.
