Mokslas nustatė, kad išeminė širdies liga nėra neišvengiama ir jai galima užkirsti kelią. Pasirodo, kad širdies ligų priežastis slypi ne tik pačioje širdyje, bet ir smegenyse, o tiksliau – mūsų mintyse. Yra du keliai, kuriais mintys veikia širdį – per mūsų gyvenseną, antras – per psichosocialinius streso poveikius ir mūsų gebėjimus su jais tvarkytis.
Apie visa tai su gydytoja kardiologe, medicinos mokslų daktare, docente Eugenija Audrone Statkevičiene kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Virš 30 metų vadovavusi miokardo infarktų, dabar tapusiam išeminės ligos, skyriui ir didžiulę patirtį sukaupusi gydytoja pasakojo, kad ją visada bene labiausiai domino, kokie žmonės suserga infarktais.
„Tai, kad didelę reikšmę turi genetika, tai statyčiau į pirmą eilę. Ir jeigu susirgo tėvas, [reikia] pasitikrinti sūnums, štai sirgo motina, kuri turėjo keturis sūnus, trys sūnus buvo panašūs į motiną, vienas – į tėvą ir visi trys sūnus vėliau atsidūrė su miokardo infarktu mūsų skyriuje. Taigi genetika labai svarbus veiksnys“, – sakė patyrusi kardiologė.
Kokios specialybės atstovai dažniau patiria infarktą?
Anot jos, tiek daug dabar kalbama apie cholesterolį, rūkymą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, kad tarsi jau niekas nebenori apie tai girdėti.
„O man buvo įdomu paanalizuoti, kaipgi pagal specialybę patenka pacientai į mūsų skyrių. Ir kaip nebūtų keista, paėmiau 10 metų analizę ir pirmoje vietoje pagal dažnumą sergantieji infarktu yra vairuotojai, ypač sunkiojo transporto vairuotojai.
Čia greta visų rizikos veiksnių prisideda dar trys dalykai – vibracija, išmetamos dujos ir žiopliai ant kelio. Aš iki dabar važiuodama taksi nenurimstu ir kiekvienam vairuotojui trumpai paaiškinu, kad jis privalo pasitikrinti širdį. Ir jei atkreipsite dėmesį į spaudą, tai būna tokios istorijos, kad štai važiavo, pasidarė bloga. Tai tik patvirtino mano 10 metų analizę“, – sakė E. A. Statkevičienė.
Ji nurodė, kad antroje vietoje jos analizėje atsidūrė suvirintojai, o trečioje – vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai.
„Aišku, reikia nepamiršti, kad moterys nustebino dar labiau – pirmoje vietoje tarp dažniausiai sergančių infarktu buvo buhalterijos darbuotojos, antroje – architektės ir trečioje, kas dar labiau nustebino, menininkės, gana jaunos moterys.
Tai sakau, kad ir šeimos gydytojams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos kontingentus, kad turi šių specialybių pacientų savo apylinkėje. Būtinai prašykite, kad jie ateitų išsitirti, nes kraujagyslių susiaurėjimus fizinio krūvio metu mes galime pamatyti. Esant metodikai galime ir kraujagysles išplėsti, tad praktiškai neliks pagrindo įvykti miokardo infarktui“, – patarė gydytoja.
Ne visais atvejais iš cholesterolio siūlo daryti baubą
Kalbėdama apie vieną dažniausių linksniuojamų širdies ir kraujagyslių ligų kaltininką – padidintą cholesterolį, kardiologė teigė čia besilaikanti kiek kitokios nuomonės.
„Dėl cholesterolio gal mano nuomonė kiek skirsis nuo kitų, bet manau, mano amžius leidžia sakyti, kokią dėl to susidariau nuomonę. 95 proc. Lietuvos gyventojų turi padidėjusį cholesterolį – mes esame šiaurės tauta, kaip ir suomiai, švedai, norvegai, ir matyt, per kartų kartas taip susiformavo, kad cholesterolio, riebalų atsarga mums yra labai reikalinga. Ir tik 5 procentai turi normalų cholesterolį.
Todėl atlikus lipidogramą ir pamačius padidėjusį cholesterolį atkreipti dėmesį reikia, bet jokiu būdu negąsdinti paciento ir nestatyti į pirmą vietą ir dietos, ir medikamentų. Bėgant metams keitėsi požiūris ir į dietą, nes mūsų organizmui reikia ir riebalų, kiaušinių, lašinių, apie riebiąsias žuvis jau nekalbu. Esmė – nesistengti dėti akcento dietai. Reikia ir vaistus skirti, bet atsižvelgti, ar nebuvo šeimoje sirgusių miokardo infarktu, ar yra kiti rizikos veiksniai – hipertenzija, rūkymas, nervinė įtampa, stresas ir ne iš eilės kiekvienam skirti, o atrinkti“, – pastebėjo E. A. Statkevičienė.
Ji pažymėjo, kad vien padidėjęs cholesterolio kiekis neturi būti vertinamas atsietai nuo kitų organų ir sveikatos problemų. „Jei žmogus tik turi padidėjusį bendrą cholesterolį, tarkime, daugiau nei 6, kokią ribą visi labai įsidėmėję ir bijo, sakyčiau, reikia pasinaudoti augaliniais preparatais“, – patarė kardiologė.
Sulaukia sunkesnių pacientų
Pasak pašnekovės, akivaizdu, kad COVID-19 pandemija situaciją tik pablogino – kaltas buvo ir kilęs nerimas, baimė, ir sunkesnis prieinamumas pas gydytojus.
„Kovidinės ligos išraiška be galo įvairi, kintanti. Tik reikia nepamiršti, kad be kovido dar yra ir likusios kitos mūsų ligos – širdies, plaučių ir visos kitos. Ir gal ligoniai tada daugiau renkasi privačią įstaigą, kad būtų mažesnis pacientų srautas, bet akivaizdu, kad jų kreipiasi mažiau ir kad jie žymiai sunkesnės būklės – taip pat akivaizdu. Tai kaip kardiologę mane labai liūdina.
Tokiais atvejais teko visą eilę pacientų tiesiai iš privataus kabineto kviestis greitąją pagalbą, siųsti į priėmimo kambarį ir net teko gaivinti. Nes stresinė situacija labai įtempta. Po to prasidėjo karas, vėl įtempti nervai. Visa tai sąlygoja, kad dažniau susitraukia mūsų širdis. Kadangi ji dažniau susitraukia, yra pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis, greičiau atsiranda įtrūkimai, greičiau prilimpa cholesterolis ir visos kitos medžiagos. Taigi mums dabar reikia stengtis kiek įmanoma labiau atsisakyti stresinių minčių, daugiau šypsotis“, – patarė medikė.
Ji teigė pastebinti liūdnas tendencijas, kad vis daugiau žmonių, ypač jaunimas, įnikę į naująsias technologijas. Gydytojos manymu, tai savaime nėra joms blogis, tačiau reikėtų grąžinti savitarpio bendradarbiavimą.
„Aišku, didelis nuostolis, kad per pandemiją negalėjome susitikti, bendrauti, pasakyti kažką gyvu žodžiu, technologijos jaunimą kažkur atskyrė su savo problemomis. Negiriu senų laikų, bet jei koks vargšas įlipa į troleibusą, retai pamatysi kad jaunimas prišokęs padėtų.
Ir tą reikia pradėti nuo darželio, kalbėti mokyklose ir nereikės apie mobingą kalbėti. Ne tiek reikia kalbėti apie rūkymą, cholesterolį, hipertenziją, bet pirmiausia žmogiškuosius santykius, jei visų pirma galvosime, kaip galime vienas kitam padėti“, – pabrėžė E. A. Statkevičienė.
