Gydytojos teigimu, sveiko žmogaus galūnės yra šiltos, bet gali pradėti šalti dėl įvairių veiksnių. Tam įtakos gali turėti netinkama apranga ir avalynė, šaltesni orai ar dietų laikymasis. Tačiau kartais šąlančios galūnės gali įspėti ir apie rimtas ligas.
„Rankos ir kojos šąla dėl to, kad susiaurėja arterijos ir į galūnes patenka mažiau kraujo. Jei kojos ir rankos šąla nuolat ir be paaiškinamų priežasčių, tai gali būti sveikatos sutrikimų požymis“, – sako I. Ašakienė.
Galite netekti darbingumo
Anot gydytojos, net ir visiškai sveikam žmogui, nukritus aplinkos temperatūrai, pirmiausiai pradeda šalti galūnės. Taip yra dėl to, kad žmogaus periferinė kraujotaka prastesnė, galūnių temperatūra žemesnė, dėl nedidelio kiekio rankų ir kojų pirštų raumenų bei riebalinio audinio. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar kartu su šąlančiomis galūnėmis nepasireiškia kiti, nerimą keliantys, simptomai.
„Jeigu kūno galūnės šąla jau seniai ir sveikatos būklė neblogėja, tai nėra liga ir gydymas nereikalingas. Tačiau jeigu šalimą lydi kiti simptomai, tokie kaip žaizdelių atsiradimas, skausmas, staigus pamėlynavimas ar gretutinės ligos, pavyzdžiui, kojų arterijų aterosklerozė ar kraujospūdžio sutrikimai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kraujagyslių chirurgą. Ilgai negydytos šios ligos gali lemti darbingumo netekimą“, – liūdnas prognozes atskleidžia I. Ašakienė.
Šąlančios galūnės – ligų pranašas
Gydytojos teigimu, į šąlančias galūnes nereikėtų numoti ranka, nes tai gali būti vienas iš rimtos ligos požymių.
„Viena iš dažniausių ligų, apie kurias įspėja šąlančios galūnės, tai cukrinis diabetas. Sergant juo, blogėja periferinė kraujotaka ir šąla galūnės. Pastoviai šąlančios kojos yra vienas iš aterosklerozės simptomų. Šaltis, šalia kitų veiksnių, ypač rūkymo, gali išprovokuoti šią ligą. Apie ligos progresavimą bei būtinybę kuo skubiau kreiptis pas gydytoją, signalizuoja kojų nuovargis, atsiradęs protarpinis šlubumas, skausmai einant.
Galūnės net karščiausią vasaros dieną šąla sergantiems hipotiroze – skydliaukės funkcijos nepakankamumu. Dėl skydliaukės hormonų trūkumo žmogaus organizme viskas pradeda lėtėti: ir pulsas, ir medžiagų apykaita, ir kraujo apytaka, ir žarnyno, nervų sistemos veikla. Todėl ligonis tampa vangus, pradeda tukti, krenta jo intelektiniai pajėgumai.
Dažnai kasdieninėje praktikoje gydytojai susiduria su anemija, kitaip vadinama mažakraujyste. Dažniausiai anemija atsiranda dėl geležies trūkumo organizme. Be šąlančių galūnių anemija sergantys pacientai dar skundžiasi bendru silpnumu, lėtiniu nuovargiu, apetito stoka, blyškia oda, dusuliu, „muselėmis“ akyse“, – pasakoja gydytoja.
„Mūsų galūnės taip pat šąla hipotonijos (žemo kraujospūdžio) atveju dėl nepakankamos periferinės kraujotakos. Šiai ligai būdinga vangumas, silpnumas, noras prigulti. Hipotonija dažniausiai yra simptomas kitų ligų, tokių kaip hipotirozė, infekcinės ligos, avitaminozė ir pan. Sergant hipotonija, pavojingiausi yra nualpimai, kada krentant, galima susižeisti.
Raudonoji vilkligė – sunki autoimuninė liga, kurios metu pažeidžiama ne tik oda, bet ir vidaus organai. Šąlančios galūnės – vienas iš šios ligos simptomų“, – sako ji.
Jaunų moterų liga
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažniausiai rankų pirštai šąla sergantiems Reino liga. Sergamumas šia liga yra 5–10 proc. ir dažniausiai ja serga jaunos moterys.
„Ligos eiga gėrybinė ir, kaip taisyklė, problemų nesudaro. Dažniausiai šaltų orų periodo metu užeina priepuoliniai kraujagyslių spazmai, dėl ko rankų pirštai šąla ir bąla, po kiek laiko pamėlsta ir jau trečios fazės metu, kada atsistato kraujotaka, pirštai parausta, paburksta, prakaituoja.
Priepuoliai pasikartoja nuo kasdieninių iki kelių kartų metuose. Jei priepuoliai reti, ypatingo gydymo nereikia, paprasčiausiai reikia vengti šalčio, nerūkyti, o jei dažni – būtina apsilankyti pas gydytoją“, – perspėja I. Ašakienė.
Kokius tyrimus reikia atlikti?
Gydytoja pasakoja, kad nustatant galūnių šalimo priežastis, pirmiausiai atliekama išsami organizmo diagnostika: bendri kraujo, skydliaukės hormonų, kraujagyslių ultragarso bei kiti tyrimai, kurie padeda nustatyti įtariamą ligą.
„Visais atvejais gydoma pagrindinė liga. Ligoniams pagal poreikį gali būti atkuriamas netektas skysčių kiekis, skiriami mikroelementai, kraujotaką gerinantys vaistai, vitaminai, koreguojama skydliaukės ar kitų vidaus organizmo liaukų veikla.
Jei tinsta ir šąla kojos, reikalingi ir šlapimo išskyrimą skatinantys vaistai – diuretikai, taip pat gerinama širdies veikla. Jei šąla kojos ir rankos – stiprinama organizmo imuninė sistema“, – pasakoja I. Ašakienė.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Pasak gydytojos, dar viena priežastis, dėl kurios gali šalti galūnės, tai vitaminų ir mikroelementų stoka organizme. Galūnių temperatūrą gali paveikti geležies, vitamino B3, B12 trūkumas. Gydytoja pataria šiuos vitaminus ir mineralus pasisavinti vartojant maisto produktus.
„Geležies trūkumas organizme gali sukelti mažakraujystę. Reikėtų atlikti kraujo tyrimus, nes vienas iš anemijos požymių ir yra šąlančios galūnės. Esant šio mikroelemento trūkumui, reikėtų savo racioną papildyti špinatais, burokėliais, granatais, lapinėmis daržovėmis, jautiena, o, reikalui esant, vartoti geležies turinčius papildus.
Vitaminai B12 ir B3 taip pat susiję su šąlančiomis galūnėmis, o didesnis jų trūkumas palaipsniui gali rimtai sutrikdyti sveikatą. Norėdami organizmą papildyti šiais vitaminais, vartokite grikių kruopas, žirnius, rupią duoną, saulėgrąžų sėklas.
Vitamino B12 trūkumas taip pat yra viena iš anemijos priežasčių, o su ja – ir šąlančių rankų bei pėdų. Todėl, norint palaikyti reikiamą šio vitamino kiekį, savo mitybos racioną papildykite kiaušiniais, mėsa ar paukštiena“, – pataria gydytoja.
Naudingi maisto produktai
I. Ašakienė atkreipia dėmesį, kad organizmui svarbus ir magnio kiekis. Dėl jo trūkumo taip pat gali šalti rankos ir kojos. Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti iki 300 mg, o vyrams – iki 400 mg magnio. Tiems, kurie sportuoja, magnio gali reikėti daugiau, nes prakaituojant magnis ir kiti mineralai pasišalina iš organizmo.
„Tam, kad užtikrintumėte pakankamą magnio kiekį organizme, į savo valgiaraštį įtraukite visų rūšių riešutus, pilno grūdo produktus, špinatus ir burokėlių lapus, taip pat žuvį, tokią kaip menkė ar skumbrė“, – sako chirurgė.
Kaip sumažinti rankų ir kojų šalimą?
Anot gydytojos, dažniausia galūnių, o ypač rankų, šalimo priežastis ir yra nuovargis ir stresas. Todėl, atsiradus galūnių šalimui, pirmiausiai reikėtų subalansuoti darbo ir poilsio režimą, mitybos racioną bei rasti būdų atsipalaiduoti. Taip pat ji pasidalijo dar keliais praktiniais patarimais:
„Sureguliuokite savo mitybą, į racioną įtraukite sveikuosius riebalus. Taip pat verta išbandyti kontrastinį dušą. Srovę nukreipkite nuo pėdų iki kirkšnių pradžioje karštu, vėliau šaltu vandeniu po 4–7 kartus.
Atsisakykite žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas ar rūkymas, nes nikotinas trikdo kraujotaką bei normalų kraujo krešėjimą. Taip pat svarbu daugiau judėti – nes fiziniai pratimai pagerina kraujotaką, ypač naudingi turintiesiems žemą kraujospūdį.
Nepamirškite gerti skysčių, nes dėl skysčių stokos lėtėja ir kraujotaka. Puikiai tiks vanduo, paskanintas agurko ar citrinų griežinėliais.“
