Tu jauti svorį ant savo krūtinės, spaudžiantį tave žemyn ir neleidžiantį atsisėsti. Tu nesupranti, kas tave spaudžia, nes yra per tamsu, kad matytum. Tu tiesiog jauti, kad šalia tavęs yra dar kažkas – kažkas keisto, nekviesto ir baisaus.
Tai nutiko apie miegą rašančiam blogeriui Ethanui Greenui, ir tai vadinama miego paralyžiumi. Tai nėra vienetinis atvejis – Lietuvoje žmonės forumuose taip pat dalinasi išyvenimais, kaip siaubingai jautėsi, kai atsibudę negalėjo pajudėti ar net jautė, kad kambaryje be jų yra dar kažkas.
Siaubingas potyris
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gydytoja, doc., med. m. dr. Rūta Mameniškienė patvirtina, kad miego paralyžius yra vienas siaubingiausių potyrių, kokius gali patirti žmogus.
„Miegas skirstomas į dvi pagrindines fazes: lėto miego ir greitų akių judesių miegą. Lėto miego metu ilsimės, antrojo – sapnuojame. Žmogaus fiziologija sutvarkyta taip, kad sapnų fazės metu visi kūno raumenys, išskyrus akių judinamuosius, paralyžuojami ir dėl to sapnuodami mes nejudame. Kartais šios fazės metu raumenų paralyžius neatsiranda (neišsivysto) ir tuomet sapnuodamas asmuo elgiasi pagal sapno turinį – vaikšto, kalba, rėkia, mušasi ir t.t. Tačiau būna ir atvirkštinis variantas, kai smegenys prabunda (arba dar neužmiega), o raumenų paralyžius dar tęsiasi...
Visi žinome, kad užmingant kūno raumenys atsipalaiduoja. Pervargus, po didelių išgyvenimų ar stresų, ilgai nemiegojus kūno raumenys gali „užmigti“ anksčiau, nei smegenys – tuo metu, kai smegenų veikla dar pakankamai aktyvi. Kai paralyžius ištinka prieš užmiegant, vadinamas hipnogoginiu, kai prabundant – hipnopompiniu paralyžiumi. Beje, abu gali lydėti haliucinacijos, dažniau – pojūtis, kad kažkas dar yra kambaryje šalia jūsų. Iš tiesų, – tai vienas siaubingiausių potyrių“, – kalba gydytoja.
R. Mameniškienės teigimu, miego paralyžius trunka įvairiai – dažniausiai tai tęsiasi sekundes – keletą minučių. Paprastai kalbant – tol, kol baigiasi greitų akių judesių („sapnų“) miego fazė. Miego paralyžius, pabrėžia specialistė, gali būti vieną ar kelis kartus per gyvenimą, gali kartotis beveik kas naktį.
Pašnekovė sako, kad miego paralyžius nutinka dėl tam tikrų smegenyse vykstančių cheminių procesų sutrikimo.
„Miego paralyžius dažniausiai nutinka tiems, kurie turi miego sutrikimų, jautriems asmenims. Gali būti dėl pervargimo, užsitęsusių stresų (dažniau jauniems asmenims), gali būti sergant tam tikromis (kurios priskiriamos miego sutrikimams) ligomis. Gali pasitaikyti sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis (hiperaktyvumo sindromu, bipoliniu sutrikimu), vartojant vaistus ar narkotines medžiagas“, – sakė ji.
Mėginti pažadinti
Gydytoja pataria, kad, jeigu žmogų ištinka miego paralyžius, jis turėtų mėginti save pažadinti – judinant rankų ar kojų pirštus, mirksint.
„Kokia dalis žmonių Lietuvoje pataria miego paralyžių, tikslių skaičių neturime. Manoma, kad bent jį patiria iki keturių iš dešimties asmenų, vienodai moterys ir vyrai.
Pats miego paralyžius įtakos sveikatai, išskyrus nerimą (paralyžiaus metu jausmas baisus ir gąsdinantis) neturi. Tačiau, dažnas kartojimasis gali būti tam tikros neurologinės ligos simptomas, todėl ėmus kartotis, rekomenduotina kreiptis į gydytoją dėl ištyrimo“, – kalbėjo R. Mameniškienė.
Miego paralyžiaus, pastebi gydytoja, galima išvengti gerinant miego kiekybę ir kokybę (vengiant miego trūkumo, miego ritmo/laiko kaitos; rekomenduojama gulti ir keltis tuo pačiu metu, gerinti miegą ir šalinant miego sutrikimų, jei tokie yra, simptomus ir priežastis – pvz. knarkimą su kvėpavimo pauzėmis). Taip pat gydytoja pataria vengti miegoti ant nugaros, o jeigu miego paralyžius vis tiek dažnai kartojasi, skiriami medikamentai.
