20 metų Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, atėjo laikas šią problemą sutvarkyti – ruošiamas įstatymo projektas šiai procedūrai įteisinti. Visgi, yra ir tokių politikų, kurie mano, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos demografinei situacijai.
Esą tai taps lengvai prieinama ir moterys bus linkusios dažniau pasinaudoti šiuo metodu. Taip pat pasigirsta abejonių, ar tai tikrai saugus būdas nutraukti nėštumą, neva, tai gali sukelti septinį šoką, pažeisti gimdą. Tuo metu gydytojai tvirtina, kad tai – saugesnis būdas už dabar prieinamą chirurginę intervenciją.
Ar Lietuvos moterys turi turėti galimybę nėštumą nutraukti medikamentais, apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Abortą rinktis leidžia, bet ne jo būdą
Paklaustas, ar jį stebina faktas, kad Lietuvoje dar nėra medikamentinio aborto, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos narys dr. Vytautas Klimas priminė, kad toks dalykas yra bandomas įteisinti 30 metų, kai toks būdas tik atsirado Vakarų Europoje.
„To vis dar nėra dėl to, kad yra didelis pasipriešinimas iš klerikalų. Jų argumentai tokie, kad jie išvis norėtų uždrausti abortus, tai kadangi uždrausti nepavyksta, tai reikia bent apriboti modernius metodus“, – kalbėjo gydytojas.
Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas prof. Mindaugas Kliučinskas pabrėžė, kad nėštumo nutraukimas apskritai nėra vien medicininė problema, tai – ir etinis, pažiūrų klausimas, neatsitiktinai skirtingose šalyse į tai žiūrima nevienodai. Tačiau jis pabrėžė, galimybė moteriai savo noru nutraukti nėštumą iki 12 jo savaitės mūsų šalyje vis tik yra.
„Tai turėdami tokį sprendimą, manau, turėtume turėti ir visus saugiausius pasaulyje modernius taikomus metodus. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje akušeris ginekologas dažnai siejamas su nėštumo nutraukimo procedūra. Vis tik sprendimą nutraukti nėštumą priima pati moteris. Tai jos sprendimas, mes, medikai, tai tie žmonės kurie atlieka ištyrimą, rizikos įvertinimą, metodo rekomendavimą, kuris galėtų būti saugiausias, bet kokį sprendimą priims moteris“, – pažymėjo jis.
Be recepto nebus prieinama
Medikai kartu sklaidė nuogąstavimus, kad šiuo metodu bus piktnaudžiaujama, mat medikamentiniam abortui reikėtų recepto ir gydytojo priežiūros.
„Pirmiausia, tai moterys nėštumą nutraukinėja ne dėl to, kad labai mėgsta šią procedūrą, gyvybės negerbia ar jų moralė pakrikusi. Jos nutraukia ne bet kokį nėštumą, o nepageidaujamą, ne laiku įvykusį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 600 tūkst. moterų, tai būtų daugiau nei pusė reprodukcinio amžiaus Lietuvos moterų. Jei šioms moterims laiku ir tinkamai būtų nutrauktas nėštumas, tai jos liktų gyvos, nes jos būna ar pastojusios per anksti, ar per vėlai, ar per dažnai, kai geriausia buvo nepastoti“, – aiškino V. Klimas.
M. Kliučinsko manymu, šiuo metu tiesiog per mažai kalbama, todėl stokojama aiškumo, o iš to gimsta nepagrįsti nuogąstavimai.
„Yra mažas supratimas, tiesiog galvojama, kad tai bus nekontroliuojamas procesas – noriu nutraukti nėštumą, nusipirkau vaistą ir viskas. Tai čia ir yra tas neišsikalbėjimas, nesusidėliojimas tam tikrų saugiklių, kad tai turėtų būti įvertinta prieš pačią procedūrą.
Moteris priima sprendimą, medikai neturi į tai kištis, neturime būti darantys vienokią ar kitokią įtaką. Medikai irgi turi savo nuostatą, savus požiūrius, juo labiau Lietuvoje akušeris ginekologas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą moters pageidavimu, jei tai negresia jos gyvybei pavojus. Tai čia situacija ta, kad turime kalbėti apie metodą, jo patikimumą, saugumą“, – komentavo profesorius.
Artimesnis fiziologiniam persileidimui
Paprašytas trumpai nupasakoti, kaip veikia medikamentinis abortas, M. Kliučinskas konstatavo, ar tai būtų intervencija, ar vaistais sukeltas persileidimas, kiekvienas metodas turi savo pliusų, minusų, savų skausmų ir nepageidaujamų reiškinių.
„Yra mažas supratimas, tiesiog galvojama, kad tai bus nekontroliuojamas procesas – noriu nutraukti nėštumą, nusipirkau vaistą ir viskas.“
„Medikamentinis nėštumo nutraukimas – jam iki 9 savaičių naudojami 2 medikamentai. Vienas jų – moters lytinio hormono progesterono gamybą organizme stabdantis medikamentas, kai sustoja vystytis nėštumas. Kitas medikamentas po kelių dienų skiriamas tam, kad sukeltų gimdos spazmą ir išstumtų nesivystantį nėštumą iš gimdos ertmės. Abu šie medikamentai pasaulyje naudojami, pripažinti PSO, jie turi savus šalutinius aprašytus reiškinius, tai nėra kažkas naujo ar eksperimentinio Lietuvai“, – pažymėjo gydytojas.
Paklausus, ar visais atvejais medikamentiniu būdu nėštumą pavyksta nutraukti, medikai, sutiko, kad visko medicinoje pasitaiko, bet tokie atvejai itin reti.
„Yra vaistas, metodas ir naudotojas. Tai jei naudotojas dėl kažkokių priežasčių veikia ne pagal instrukciją, ne taip, kaip reikia, tai visokių dalykų gali būti. Bet laikoma, kad pasitaiko mažiau nei 0,5 proc. arba viena moteris iš 200, kuriai nepavyksta nutraukti nėštumo ir reikia tai daryti chirurginiu būdu“, – aiškino V. Klimas.
Ar atsigavimas po medikamentinio aborto ilgesnis? „Tepliojimas būna ilgesnis, nes sukelia gimdymą, moteris tą nėštumą turi išgimdyti, o kai daromas chirurginis nėštumo nutraukimas, tai vaisius išsiurbiamas iš gimdos, tepimas trunka trumpiau“, – dėstė jis.
Anot M. Kliučinsko, esminis skirtumas tarp minimų metodų tas, kad medikamentais sukelto nėštumo nutraukimo simptomai yra artimi gimdymui ar savaime prasidėjusiam persileidimui.
„Chirurginis, instrumentinis – čia jau atsiranda bendrinis nuskausminimas ir to galimos komplikacijos. Taip pat atsiranda paties instrumentinio proceso komplikacijos – gimdos pradūrimo, infekcijos įnešimo galimybės, dėl gimdos gleivinės pašalinimo kitiems nėštumams atsirandančių problemų, kai placenta gali tvirtintis ne vietoje, atsiranda jos įaugimo rizika. Tai medikamentinis nėštumo nutraukimas labiau primena fiziologinę persileidimo kliniką ir su tuo susijusius jausmus ir trukmę“, – apibendrino gydytojas.
Ar turi pasekmių kitam nėštumui?
Dar vienas visuomenę jaudinantis klausimas – ar toks aborto būdas gali turėti kažkokių pasekmių tolesniems nėštumams.
„Bendrai nėštumo tiek chirurginis, tiek medikamentinis nutraukimas mediciniškai yra labai saugi procedūra. Jei tai vyksta normaliai, tai kokių nors komplikacijų nesukelia, tai nesukelia ir jokios grėsmės. O juk būna ir 1 iš 10 tūkst. ištraukia dantį, išsivysto pūlinys, infekcija nukeliauja į smegenis ir žmogus po danties ištraukimo patiria insultą. Taigi kiekviena medicininė procedūra turi tam tikrą riziką. Bet iš principo tai yra labai saugi procedūra. Tik medikamentinis metodas yra saugesnis“, – aiškino V. Klimas.
„Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiau primena fiziologinę persileidimo kliniką ir su tuo susijusius jausmus ir trukmę.“
Be kita ko, Lietuvoje be recepto prieinamos ir skubiosios kontracepcijos tabletės, kurios taip pat skirtos išvengti nepageidaujamo nėštumo.
Anot gydytojo, šie metodai skiriasi tiek kalbant apie patį vaistą, tiek dozes, saugumą. „Nėštumas yra nėštumas, 7 savaičių nėštumui vienokios dozės naudojamos, 9 – kitokios, 12 savaičių – dar kitos. Beje, PSO yra patvirtinusi, kad medikamentais lygiai taip pat saugiai galima nutraukti nėštumą ir iki 12 mėnesių“, – sakė V. Klimas.
M. Kliučinskas pridūrė, kad vienas iš medikamentų yra taikomas ir Lietuvoje. „Tais atvejais, kai turime medicinines indikacijas vėlesniame nėštume ir moteris priima sprendimą jį nutraukti, tai vienas medikamentas ir šiuo metu Lietuvoje yra taikomas. Bet tai vyksta ligoninėse, saugioje aplinkoje. Todėl čia reikia tik sprendimo ir reglamentavimo, kad tai nebūtų kažkaip neapskaitoma, nežinoma“, – pabrėžė gydytojas.
