Šį sekmadienį Gian Luca lankėsi grikių ūkyje, kuriame ūkininkė Laima jam parodė, kaip išgauti grikių miltus, iš kurių vėliau gamins pasakiško skonio blynus. Laima pasakojo, kad jos prosenelė gyveno kaime ir augino grikius, nes grikis juk yra vienas pagrindinių Dzūkijos auginamų javų. Močiutė irgi augino grikius, kuriuos pjovė pjautuvu ir kūlė spragilu. Laimos turimos girnos, pasak moters, stebuklingai išliko.
Moteris neslėpia, kad grikių malimo procesas prilygsta tokiai treniruotei, kokia daugelis dabar mėgaujasi sporto klube. „Tai – normalus sportas, nuo kurio tikrai sulieknėsi“, – neslėpė tai išbandęs Gian Luca.
Kol sijojo grikių miltus, virtuvės šefas sužinojo, kad Laima neišmeta net nuo grikių likusių lukštų – juos atiduoda vištoms. Be to, Laima grikių miltus juokais vadina tikra žarnyno šluota.
O Gian Lucai ji parodė, kaip iškepti grikių blynus – būtent tokius, kokius ruošdavo jos močiutė, bei dzūkišką grikių babka. Laima atskleidžia, kad grikiniams blynams reikia tų pačių ingredientų, kaip ir įprastiems – kiaušinių, druskos, pieno, tik miltai iš grikių.
Gian Luca nekantravo paragauti Laimos iškeptų blynų, nes niekada anksčiau nebuvo matęs, kad blynų kepimas prasidėtų miltų malimu.
„Neatrodo, kad valgytum grikius. Tai – tiesiog nepaaiškinamas skonis, bet pabandyti būtina. Tai – visai kitokie blynai, nei jūs įsivaizduojate“, – sužavėtas įspūdžiais dalinosi Gian Luca.
Na, o vėliau Gian Luca gamino risotto su grikiais. „Šį risotto pradėsime taip, kaip ir klasikinį, bet vietoje svogūnų naudosime šalotinius, nes jie yra švelnesni, kaip ir specifinį skonį turintys grikiai. Tai – labai sveikas dalykas, kurį lietuviai puikiai žino. Tačiau galbūt jie nežino to, kad tie, kas yra alergiški gliutenui, gali drąsiai naudoti grikius, kadangi jo čia nėra“, – pasakojo Gian Luca.
„Kaip lietuvaitė, mano žmona turi visišką priklausomybę grikiams, apie kurią nežinojo ir pati. Kai mes gyvenome Italijoje ir aš studijavau akademijoje bei dirbau restorane, ji iš Lietuvos siųsdavosi tik du dalykus – grikius ir juodą duoną, nes be to niekaip negalėdavo. O kai suvalgydavo grikių, atrodydavo, kad namuose tiesiog pražydo. Supratau, kad lietuvaitė negali būti toli nuo namų, todėl grįžome čia“, – pasakojo Gian Luca.
Na, o išvažiuoti iš Dzūkijos neparagavus grikių babkos būtų tikra nuodėmė. Gian Luca sakė, kad visuomet tikėjosi, kad grikių pyragas turėtų būti sausas, tačiau Laima ir vėl jį nustebino, nes toks nebuvo.
