Paulius pradėjo rašyti dar būdamas nelaisvėje. Pasak jo, rašymas jam tapo savotiška psichoanalizės forma – rašydamas apie tai, kas įvyko, analizavo ir stengėsi išsiaiškinti, kodėl jo gyvenimas pasuko ta linkme, kuria pasuko, kol galiausiai suprato, kad plunksną valdyti jam sekasi gana neblogai.
„Galiausiai, kalbėdamas pats su savimi raštu, pradėjau galvoti, kad gal man visai neblogai sekasi ir galbūt reikėtų pabandyti rašyti ir kitiems. Pirmoji istorija ir buvo ta, kurią dabar pristatau visiems. Iš pradžių galvojau, kad tai bus 1 nedidelė knyga, bet įpusėjęs supratau, kad tokios istorijos į vieną knygą nesudėsi“, – sako vyras.
Dažniausiai, žmonės išgirdę, kad Paulius parašė knygą, klausia, ar tai jo paties istorija. Vyras sako, kad planų parašyti knygą paremtą savo gyvenimo faktais yra, tačiau šie planai kol kas dar ateityje.
„Iš pradžių buvo kilusi mintis rašyti memuarus, bet vėliau supratau, kad mano gyvenimas nėra toks įdomus, kad galėčiau apie jį pasakoti kitiems. Dabartinėje knygoje „Akmenų sergėtojai“ visi įvykiai ir personažai yra išgalvoti, tikros tik aprašomos vietovės. Neturiu sukaupęs didelės istorijų kolekcijos, kurias norėčiau aprašyti, bet stengiuosi kurti taip, kad žmonėms tai patiktų. Turiu daugiau minčių ateities kūriniams, tačiau dabar ir toliau intensyviai dirbu su antra trilogijos dalimi.
Neslėpsiu, kad rašau ir autobiografinę knygą, kuri turėtų virsti psichologiniu romanu, kuris paremtas mano išgyvenimais tarp daugybės išgalvotų detalių. Kol kas ši knyga dar tik viena iš ateities idėjų, nes šiuo metu visas mano dėmesys yra skirtas visai fantastinei trilogijai“.
Paulius pasakoja, kad prisėdus rašyti, pirmąją valandą vyksta informacijos – koordinačių bei istorinių faktų – paieškos internete, ilgai skaitinėja užrašus ir tik tuomet neria į istorijos tęsinio rašymą.
„Man reikia pakankamai daug laiko susikaupti pačiam rašymui. Kai sėdu rašyti, pirmąją valandą skaitinėju užrašus, žiūriu, ką esu pasirašęs į priekį, ieškau informacijos internete – vietų koordinačių ar istorijos faktų. Kartu tai yra ir toks savotiškas tiriamasis darbas.
Pasitaiko, kad dieną, dvi, tris ar savaitę nepavyksta parašyti nė vieno sakinio arba nepatinka tai, ką parašau. Tuomet, tenka pradėti iš naujo. Dažniausiai man reikia geros valandos tam, kad pasinerčiau į savo istoriją ir pradėčiau rašyti. Vienas svarbiausių dalykų rašant yra tai, kad rašydamas būčiau vienas ir niekas man netrukdytų“, – sako jis.
Svajoja apie tarptautinius skaitytojus
Paulius atskleidžia, kad pirmosios knygos rašymas truko apie 11-12 mėnesių. Dar metus truko knygą paruošti leidimui.
„Nuo momento, kai pradėjau ją rašyti iki išleidimo praėjo 2 metai. Dar negaliu vadinti savęs rašytoju, esu visiškas debiutantas. Viskas priklausys nuo to, ar žmonėms patiks mano knyga.
Tai yra fantastinis nuotykių romanas, kuriame verda amžinoji gėrio ir blogio kova. Ji parašyta ganėtinai šiuolaikiškai, o knygos veiksmas vyksta šiame, 21 amžiuje. Atsivertus knygą skaitytojų lauks nuotykiai, pavojai, paslaptys, nemažai jausmų, išgyvenimų. Viena iš redaktorių sakė, kad tai ganėtinai puikus „Hario Poterio“, „Žiedų valdovo“ ir „Da Vinčio kodo“ kratinys“, – šypsosi Paulius.
Vyras atskleidžia, kad pats laisvu metu, kurio šiuo metu išties nėra tiek jau ir daug, mėgsta skaityti knygas, parašytas įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, todėl ir pats nusprendė, kad nori parašyti knygą skirtą viso pasaulio skaitytojams.
„Mano knyga skirta ne tik lietuviams, bet ir pasaulio gyventojams, todėl nusprendžiau, kad reikėtų slapyvardžio. Norėčiau šią knygą pristatyti ir užsienio knygų mugėse. Labai svajoju kitais metais sudalyvauti knygų mugėje Frankfurte, kur galėčiau tarptautinei auditorijai pristatyti savo kūrybą. Dėl šios priežasties pasirinkau slapyvardį – „Paul“, nes tai mano vardo trumpinys, „White“ – nes pradedu nuo balto popieriaus lapo“, – aiškina jis.
Žmonės atšaukia užsakymus
Kol rašymas Pauliui dar neatneša jokių pajamų, jis eina seniau pramintu keliu – veda renginius. Kaip sako Paulius, juk prieš tai sukaupta 16 metų patirtis niekur nedingo.
„Tai man duoda galimybę užsidirbti, juk man irgi reikia mokėti mokesčius, kaip kitiems, pavalgyti ir apsirengti. Rašymas kol kas neneša finansinės naudos. Pakankamai daug dirbu, todėl negaliu pasakyti, kad skiriu tiek laiko, kiek norėčiau, rašymui. Nebesu viešas žmogus, nebedirbu radijo stotyse ar televizijoje, tačiau šita veikla man patinka, kadangi, kaip renginių vedėjas jaučiuosi tarsi žuvis vandenyje“, – sako jis.
Šventiniu laikotarpiu renginių tikra gausybė, tačiau darbo tempai ne tokie, kokie buvo geriausiais laikais.
„Dabar darbas yra ganėtinai įtemptas, bet, aišku, nėra taip gerai, kaip senais laikais. Manau, kad tam įtakos turi ne tik pandemija, tačiau ir mano praeitis. Negaliu skųstis ir šiandien, nes gaunu pakankamai užsakymų, kad galėčiau išlaviruoti tarp – „pavalgyk, apsirenk, sumokėk už butą“. Viskas yra pakankamai gerai. Aišku, norėtųsi, kad būtų truputėlį geriau, bet, manau, kad viskas priklausys nuo to, kiek darbo įdėsiu aš pats“, – atvirai sako vyras.
Paulius pripažįsta, kad dėl praeityje padarytų klaidų pasekmės jaučiasi ir dabar – žmonės, pamatę, kad jis turėjo problemų su lošimu ir buvo nelaisvėje, paskambina ir pasako, kad jo paslaugų nebereikia.
„Buvo, kad šventę organizuojantys žmonės paskambina ir atšaukia užsakymą. Pasako, kad mano paslaugų nebereikia. Žmonės tiesiog per „Google“ bando susirasti informaciją apie vedėjus, o įvedus mano vardą paieškoje, pasirodo ne pati gražiausia informacija. Ne vienas potencialus klientas atsisakė mano paslaugų paskaitęs straipsnius spaudoje.
Žmonių nežavi tai, kad beveik 3 metus praleidau kalėjime. Žinoma, aš nekaltinu tų žmonių ir juos suprantu. Kiekvienas yra laisvas pasirinkti. Renginių vedėjų darbas yra pagrįstas pasitikėjimu ir gero vardo turėjimu, o mano vardas buvo suterštas ir prireiks nemažai laiko, kol vėl įgysiu žmonių pasitikėjimą“, – sako Paulius.
