Tad kada galime tikėtis sulaukti šilumos bei ką gamta rodo apie tolimesnius orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Šilumos teks palaukti
Pavasaris šiemet pas mus neskuba ateiti – jau norėtųsi nusimesti šiltesnius drabužius ir mėgautis šiluma, tik arba neišlenda saulė, arba pučia žvarbus vėjas.
Daugelį dėl to ima pyktis ir apmaudas, tačiau etnologas sako, kad kovo 2 diena, kuri buvo ne itin šilta, rodė, kad šilumos pavasaris pagailės.
„Net gruodžio mėnesio dienos, kurios nusako visus metus, rodė, kad balandis bus šaltas iki pat pabaigos, žvarbokas. Daugiau į gegužę sulauksime šilumos“, – sakė profesorius.
Orai mažai kuo keisis nuo to, ką matome dabar – kiekviena diena gali pateikti vis po naują staigmeną.
„Gamta rodo, kad orai bus permainingi, nepastovūs, kaip iki šiol – viena diena graži, kita šalta. Panašu, kad ir toliau, bent iki gegužės pirmos savaitės, taip ir tęsis. Ne per daug sulauksime šilumos“, – kalbėjo L. Klimka.
Orus spėjo per Velykas
Ir prabėgusių Velykų rytmetis buvo svarbus. Tai didžiausia pavasario šventė, pagal kurią spėti orai. Tiesa, daugiau spėjama tai, kas laukia vasarą, tačiau šiek tiek galima pasakyti ir apie likusį pavasarį:
„Orus spėdavo iš vėjo krypties, spėdavo vasaros orus. Kada aplink bažnyčią eidavo procesija, žmonės žiūrėdavo, iš kurios pusės vėjas pučia. Jeigu iš šiaurės, vasara šalta, jeigu iš pietų, labai maloni, jei iš vakarų – lietinga, iš rytų vėjuota ir žvarbi.“
Senoliai sakydavo, kad jei procesijos metu vėjas stiprus ir nepastovus, ir orai laikysis nepastovūs iki pat birželio pabaigos.
„Šiomis dienomis dar tęsiasi vėjuoti orai, tad gali būti, kad nepastovūs orai bus iki pat Petrinių“, – pridūrė profesorius.
Taip pat artėja Jurginės – jas minėsime balandžio 23-iąją, tad šeštadienį stebėkite orus – jie išduos šiek tiek daugiau apie likusį pavasarį.
„Jeigu iš ryto būtų šalna, arba, kaip graži patarlė sako, „jeigu šventas Jurgis ant širmo žirgo atjoja, pavasaris bus vėlyvas“. Jeigu per Jurgines rasota žolė, pavasaris geras, malonus, ankstyvas“, – aiškino L. Klimka.
Stebėkite gamtą
Norėdami nuspėti, kokie orai laukia ateityje, apsidairykite aplink ir pastebėkite net mažiausias smulkmenas. Pavyzdžiui, vasaros orus išduoda tai, kuris medis anksčiau sprogsta:
„Jeigu beržas anksčiau už alksnį sprogsta, tai vasarą sausra, bus sausa, per mažai lietaus. O jeigu alksnis pirmas, vasara bus lietinga.
Lietingą vasarą pranašauja ir skruzdėlės, jeigu įsirengia lizdą ant kokio nors kupsto, aukštai.“
Pažvelkite ir į paukščių lizdus – jeigu jie susukti pietinėje pusėje, reiškia, vasara bus vėsi ir vėjuota, tad paukščiai nuo to saugosi iš anksto. Dar kiti pranašai – gandrai.
„Gandrai šiemet parskrido kiek pavėlavę, tai rodo, kad šiluma neskuba. Vėliau žmonės žiūrėdavo, kaip gandrai elgsis, kai sudės kiaušinius lizde.
Jie kartais suskaičiuoja jų skaičių ir dalį išmeta – arba gandriuką, arba kiaušinį. Jeigu kiaušinį išmeta, bus blogi metai, jeigu gandriuką, nieko blogo“, – pasakojo profesorius.
Tikrasis pranašas – griaustinis
Vaikščiodami miške, įsiklausykite į paukščių čiulbėjimą ir jei tik išgirsite gegutę kukuojant, pažvelkite į medžius:
„Jeigu kukuoja jau sulapojus medžiams, galima tikėtis gerų metų, o jeigu plikose šakose užkukuoja, dar nesusprogus medžiams, kaip dabar, tai žada nederlių ir blogus metus.“
Vis dėlto, yra vienas, tikrasis pavasario pranašas – pirmasis griaustinis. Tai, iš kurios pusės jis atidunda ir iš kur atplaukia juodas audros debesis, išduoda, ko galime laukti.
„Jeigu griaustinis iš vakarų pusės, lietinga vasara, iš rytų – saulėta, bet žvarbi, vėjuota. Pietų pusėje, kaip žemaičiai sakydavo, nuo prūsų šalies, bus šilta, maloni, dosni. Dar svarbu, ar pirmoje dienos pusėje, ar po pietų griaudžia – kuo vėliau, tuo vasara bus sausringesnė“, – sakė etnologas.
