Ypatingai tai aktualu po žiemos sezono, kuomet žolė būna išretėjusi, o dalis jos net apmirusi. Baltic Agro ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti veją bei pateikia pagrindinius atsakymus dėl tręšimo.
Sėja Jeigu po žiemos pastebėjote, kad nemaža jūsų vejos dalis yra apgadinta, vyrauja tamsesni plotai, vadinasi veją reikia atsėti. Tam reikia pasirinkti tinkamą laiką. Geriausia tai suspėti padaryti, kol žemė dar yra sausa, pavyzdžiui balandžio viduryje arba priklausomai nuo sezonų vėlyvumo.
Tręšimas
Trąšos – tai vejos maistinės medžiagos. Dažniausiai tręšiama yra kalio ir natrio salietra, amonio ir fosforo trąšomis. Kodėl reiktų rinktis kompleksines trąšas, o ne paprastus trąšų mišinius? • Paprastą trąšų mišinį sudaro atskirų elementų granulės, pavyzdžiui azotas, fosforas ir kiti.
Paprastai sakant barstant trąšas vienoje vietoje galite paberti daugiau fosforo granulių, kitoje daugiau azoto. • Kompleksinėse trąšose kiekvienoje granulėje yra tam tikras specialiai vejoms subalansuotas maisto medžiagų santykis.
Tai reiškia kad vienoje granulėje yra tam tikras kiekis fosforo, azoto ir kitų elementų, todėl jie paskirstomi vejoje tolygiai. Tokios trąšos užtikrina gerą rezultatą, vejos dekoratyvumą ir tolygią spalvą.
Renkantis trąšas svarbu atkreipti dėmesį, kad jos būtų ilgalaikio veikimo: • Ilgalaikio veikimo trąšos veikia du kartus ilgiau nei įprastos trąšos. Jų sudėtyje esantis azotas užtikrina, kad vejai maisto medžiagų užteks 4-6 savaitėms. Taip ne tik yra sutaupomas laikas, bet ir pinigai, kadangi tręšti veją tenka gerokai rečiau.
Ar tręšimas nealina dirvos?
Vejos tręšimas yra nepertraukiamas procesas. Kadangi žolė pjaunama 1-2 kartus per savaitę ir dažniausiai surenkama, naujai atželti reikia maisto medžiagų. Nenaudojant trąšų ilgalaikėje perspektyvoje dirva bus nualinta ir veja skurs.
Naudojant trąšas dirvožemis rūgštėja, todėl rekomenduojama naudoti kalkes, kurios optimizuoja dirvos pH. Baltic Agro siūlo išskirtines kalkes, kurios yra granuliuotos. Tai didžiulis privalumas su miltinio pavidalo produktais. Granuliuotas kalkes galima naudoti bet kuriuo metu iki šalnų. Kaip išnaikinti samanas vejoje? Dažna problema vejose yra atsirandančios samanos. Dažniausiai samanos atsiranda dėl užmirkusios dirvos, šešėlio arba rūgščios žemės. Jeigu įmanoma, pašalinkite samanų atsiradimą sąlygojančius veiksnius ir išnaikinkite samanas specialiomis trąšomis, kurios sukuria nepalankias sąlygas samanoms augti ir jos išnyksta.
Vis tik reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu nepavyksta pašalinti samanų atsiradimo priežasties, samanos po kurio laiko atsinaujins. Dažnai pasitaikanti klaida, naudojant samanų naikintoją, kad manoma jog tuo pačiu ir patręšiama. Naudojant tokias priemones, patręšiama yra minimaliai, todėl to jokiu būdu neužtenka.
Tręšimui naudojamos - pavasario arba vasaros ilgalaikio poveikio trąšos.
Kaip sukurti derlingą žemę?
Dažnai sklypuose derlingo dirvožemio sluoksnis būna užvežtas formuojant sklypą, o jo storis būna minimalus. Dėl to skursta augalai, tame tarpe ir vejos.
Šią problemą galima spręsti naudojant huminių rūgščių ekstraktą „Humistar“. Šios priemonės dėka, gerinama dirvos struktūra, sulaikoma drėgmė dirvoje. Naudojimas labai paprastas, pasigaminus atitinkamomis proporcijomis trąšų tirpalą, jį reikės išpurkšti ant vejos.
Laistymas
Veją laistyti būtina iš karto po tręšimo bei visą šiltąjį laikotarpį. Pavasarį laistyti reikia rečiau, kadangi vandens perteklius gali ne tik išplauti sėklas, tačiau ir neduoti pakankamai deguonies šaknims. Tokiu atveju atskiri vejos plotai gali pradėti džiūti.
Efektyviausias laistymo būdas yra integruojant laistymo sistemą, tačiau jei tam lėšų nėra, tuomet veją laistyti reikia du kartus per savaitę, jei lauke karšta, tuomet dažniau. Dirva turėtų sudrėkti 15cm, kad vanduo pasiektų šaknis. Veją geriausia laistyti vakare arba laistymo sistemą nustatyti nakčiai. Paliejus dieną arba ryte, dalis vandens yra išgarinama ir tai gali nudeginti žolę.
Pjovimas
Svarbu žinoti, kad šlapios vejos pjauti negalima. Taip gali būti pažeistos šaknys. Optimalus nupjautos vejos ilgis turėtų siekti 4-5 cm, kuomet pjaunant yra paliekami du trečdaliai vejos ilgio. Tiesa, pirmasis pavasario pjovimas turėtų būti tik paviršutinis, paliekant 6-8 cm aukščio veją, kad suvešėtų nauji daigai.
Pavasarį ir ankstyvą rudenį veją reikia pjauti maždaug kartą per savaitę. Tačiau norint, kad veja būtų tanki ir žaliuotų visą sezoną, vasaros metu pjovimo dažnis turėtų būti du kartai per savaitę.
Turėk gražiausią veją kartu su Baltic Agro.
