Emma Jenkins (39) atostogavo priekabinių namelių stovyklavietėje Škotijoje, kai po maudynių baseine pajuto stiprų kairės akies skausmą.
Diagnozavo infekciją
Į gydytojus ji nesikreipė tol, kol negrįžo namo į Bornmutą – tuomet jai buvo diagnozuota infekcija, vadinama mikrobiniu keratitu, kuri akiai padarė nepataisomą žalą.
Kadangi moteris dėvėjo kontaktinius lęšius, bakterijos buvo užspaustos akyje ir išsivystė stipresnė infekcija.
Emmai skaudėjo galvą, ji neryškiai matė, o akies skausmas buvo toks stiprus, kad ji nebegalėjo atsimerkti – infekcija paliko randų, dėl kurių ji bevei nieko nebemato.
Ragenos transplantacijos, kurios metu pakeičiama permatoma akies priekyje esanti dalis, dėka E. Jenkins ir vėl gali matyti.
Savo istorija ji dalijasi tam, kad įspėtų kitus dėl kontaktinių lęšių dėvėjimo plaukiojant. Pasak jos, „žmonės turbūt nesuvokia gresiančio pavojaus“.
Rudens atostogos virto košmaru
Viešbučių finansų kontrolierė E. Jenkins 2013 metų spalį Škotijoje mėgavosi rudens atostogomis su savo vaikais – 16-mete Alishia ir 13-mečių Samueliu, bei su savo partneriu Deanu Keithu (30).
Vieną atostogų dieną ji nusimaudė stovyklavietėje buvusiame baseine, prieš tai neišsiėmusi kontaktinių lęšių.
Nors vandenyje ji praleido vos 20 minučių, E. Jenkins sako, kad akis sudirgo taip, kad ji tuoj pat turėjo išsiimti kontaktinius lęšius, o per kelias kitas dienas jai ėmė skaudėti galvą ir ji pradėjo neryškiai matyti.
Nenorėdama sugadinti likusios atostogų savaitės, ji vizitą pas gydytoją atidėjo, kol grįš namo.
Tačiau trims dienoms praėjus po apsilankymo pas gydytoją, E. Jenkins prarado regą infekuota akimi, nes mikroskopinės bakterijos sukėlė žaizdą, kuri sunaikino rageną.
E. Jenkins paaiškino: „Net neįsivaizdavau, kad dėvėti kontaktinius lęšius besimaudant yra taip pavojinga. Jų neišsiėmiau, kad plaukiodama galėčiau matyti.
Siaubą kelia tai, kaip greitai viskas atsitiko. Plaukiojau vos 20 minučių, ir tai man kainavo regą viena akimi.
Neryškumas didėjo
Kai išlipau iš baseino, mano kairė akis buvo sudirgusi, todėl grįžau atgal į priekabinį namelį, kad išsiimčiau lęšius, nes labai skaudėjo.
Per kitas kelias dienas man skaudėjo galvą ir pradėjau matyti neryškiai.
Kai E. Jenkins grįžo namo ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją, ji buvo nukreipta į akių traumų skyrių Bornmuto karališkojoje ligoninėje.
Čia specialistai jai diagnozavo priekinį uveitą – akies vidurio, įskaitant rainelę ir aplink esančius audinius, uždegimą – ir išrašė steroidinių lašų.
E. Jenkins sako: „Naudojau lašus, bet po trijų dienų nustojau matyti kaire akimi, nes bakterijos labai greitai dauginosi.
Neryškumas palaipsniui vis didėjo, o tą dieną atsibudusi jaučiau tokį skausmą, kad nebegalėjau atsimerkti.
Labai skaudėjo, bet buvau visai rami, nes maniau, kad pasveiksiu. Maniau, kad tai tik stipri infekcija.
Situacija blogėjo
E. Jenkins partneris D. Keithas iškvietė taksi tiesiai atgal į akių traumų skyrių, kur jai buvo diagnozuotas mikrobinis keratitas ir mikrocistinė ragenos edema.
Tai reiškia, kad jos ragena, permatomas akies priekyje esantis langas, buvo ištinusi ir infekuota.
„Tai sudarė didžiulę žaizdą, kuri uždengė visą mano rainelę.“ – sako ji. – „Penkias dienas praleidau ligoninėje, kur kas valandą man buvo lašinami lašai, kad išgelbėtų mano akį, bet tai nepavyko ir 2013 metų lapkričio 1 dieną buvau išsiųsta namo.“
Dėl infekcijos visa E. Jenkins akis buvo padengta storu randu, pro kurį ji tegalėjo matyti tik judesius ir šviesą.“ Ji sako: Kai mane paguldė į ligoninę, maniau, kad pasveiksiu ir viskas liks kaip buvę.
Bet po kelių dienų ligoninėje gydytojai paaiškino, kokia rimta yra situacija, ir kad regėjimas niekada nebebus toks, kaip buvęs.
Buvau šokiruota, bet tuo metu man per daug skaudėjo, kad iš tiesų suprasčiau, kas sakoma.“ Ateinančiais metais E. Jenkins kairės akies rega dar labiau suprastėjo. Tuomet 2016 metų balandį jai buvo pranešta, kad ji yra tinkama kandidatė ragenos transplantacijai.
Transplantacijos metu buvo pašalinti pažeisti audiniai, kurie buvo pakeisti sveikais donoro audiniais, siekiant atstatyti dalį regėjimo.
E. Jenkins aiškina: „Tikėjomės, kad akis sugis, bet situacija tik blogėjo. Buvo sunku gyventi tik su viena akimi, galiausiai gydytojai sutiko, kad ragenos transplantacija yra geriausia išeitis.“
Po dviejų mėnesių laukimo, akių ligų centre Rytų Grinstede, Vakatų Sasekse, 2016 metų birželio 1 d. E. Jenkins buvo atlikta transplantacija. Ji paaiškino: „Laukiančiųjų sąrašas nėra labai ilgas, kadangi ragena neturi būti atitaikoma taip, kaip kiti organai, bet tai – labai neįprasta operacija, kadangi jos metu pacientas neužmigdomas, ji atliekama tik su vietiniu anestetiku.“
KAS YRA RAGENOS TRANSPLANTACIJA?
Ragenos transplantacija – tai operacija, kurios metu pašalinama visa sužeidimo ar ligos pažeista paciento ragena ar jos dalis, kuri pakeičiama donoro audiniu.
Ragena – tai permatomas akies priekyje esantis sluoksnis, kuris apsaugo gyvybines akies dalis – rainelę ir vyzdį. Ši operacija taip pat vadinama keratoplastija ar ragenos persodinimu. Ji paprastai atliekama siekiant padėti žmonėms, sergantiems keratokonusu – liga, dėl kurios pakinta ragenos forma.
Procedūra gali būti atliekama visai ragenai arba tik viršutiniams jos sluoksniams, priklausomai nuo to, kokio rimtumo yra ragenos pažeidimas.
Pacientai operacijos metu gali būti neužmigdomi, jiems tik taikomas vietinis anestetikas, nors taip pat gali būti taikoma bendra narkozė.
Operacija trunka maždaug valandą. Galimos komplikacijos – kai kūnas atmeta naują rageną, infekcijos, kiti regos sutrikimai. Šaltinis: Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba.
„Mano akis buvo nujautrinta ir man buvo liepta visiškai nejudėti. Slaugytoja laikė mano ranką, kad galėčiau ją suspausti, jei skaudėtų.
Daugiausiai prisimenu tik kad mačiau įvairias spalvas ir akyje jaučiau tik spaudimą, kartkartėmis – tik nestiprų skausmą. Slaugytoja visą laiką su manimi kalbėjosi ir sakė, kad man sekasi puikiai.“
Ištverti padėjo šeima
Procedūra truko mažiau nei pusvalandį, ir E. Jenkins tą pačią dieną buvo išleista iš ligoninės. Ji sako: „Akiai gyjant mačiau vis geriau ir geriau. Deja, randų pašalinti iki galo nepavyko. Dabar ta akimi matau geriau, bet ne visai puikiai. Prieš tai atrodė, lyg žiūrėčiau pro purų debesį, dabar matau geriau, bet neryškiai.
Taip pat turiu sausos akies sindromą, bet vis dėlto buvo verta, kad ir vėl galėčiau matyti. Mano mama Kim Thomson (59) viso proceso metu buvo tiesiog nuostabi ir padėjo manimi rūpintis, kol Deanas prižiūrėjo vaikus.
Be savo šeimos ir draugų nebūčiau ištvėrusi. Nemanau, kad žmonės supranta, koks pavojus jiems gresia dėvint kontaktinius lęšius vandenyje.
Dar vis dėviu lęšį vienoje akyje, bet daug daugiau dėmesio kreipiu į galimus pavojus. Naudoju vienadienius lęšius, nes geriau kasdien panaudotą lęšį išmesti.
Manau, kad visi turėtų atidžiai prižiūrėti kontaktinius lęšius. Esu labai dėkinga žmonėms, kurie sutinka būti ragenos donorais – jų dėka susigrąžinau regėjimą.“
