Lietuvos medikai nuogąstauja, kad karantino metu prevencinė prostatos vėžio programa nevyko, o iki karantino joje spėjo sudalyvauti tik trečdalis vyrų, kurie įprastai dalyvauja patikrinimuose. Šią problemą medikai iškėlė jau šeštą kartą susirinkę į diskusiją Nacionaliniame vėžio institute (NVI).
„Tai yra aktualus klausimas, aktuali liga, bet dabar į šią ligą mes žvelgiame per pandemijos prizmę. Ir vaizdas darosi dar liūdnesnis. Karantino metu prevencinė prostatos vėžio programa iš viso nevyko, atvykstančių žmonių kurį laiką nebuvo. Tai per šį pusmetį programoje iki karantino spėjo sudalyvauti vos trečdalis tų vyrų, kurie anksčiau ateidavo pas mus. Atliekame ir kitas biopsijas dėl pirminių atvejų. Jų skaičius sumažėjo 30–50 proc.
Vadinasi, vyrai, su įtariama liga, nepasiekia mūsų ligoninės. O kai pasiekia – ligą gydyti jau būna sudėtinga“, – pasakoja l.e.p Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė.
Koronaviruso šešėlyje
Profesorė akcentavo, kad kasmet Lietuvoje prostatos vėžys nustatomas 2 tūkst. vyrų. Taip pat ši klastinga liga kasmet nusineša apie pusę tūkstančio vyrų gyvybių. S. Jarmalaitės teigimu, tokios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, jeigu vyrai prostatą pasitikrintų laiku.
„Prostatos vėžys paprastai yra gerai kontroliuojama liga ir turime priemonių pakankamai: chirurginių, diagnostinių, terapinių. Bet kai liga užleista, ji gydoma sunkiai, išgyvenamumas yra labai ribotas“, – pabrėžia S. Jarmalaitė.
Jos teigimu, net siaučiant koronavirusui reikėtų nepamiršti tokių pavojingų ligų kaip vėžys.
„Pandemija atnešė labai daug problemų. Kai lyginau krūties vėžio prevencinę programą, paaiškėjo, kad patikrinome ten tik apie pusę tų moterų, kurios paprastai ateidavo pasitikrinti. Ir tik trečdalį vyrų, kurie ateidavo į programas. Vyrai, kaip paprastai, mažiau ateidavo į programas. Jie mažiau aktyvūs net sunkioje situacijoje, turime raginti juos. Prevencinės programos jau vyksta, dalyvaukite, tikrinkitės.
Tai yra ne tik virusas. Tai kitos ligos, kurios anksčiau buvo be galo aktualios, kaip prostatos vėžys, kuris tampa vis labiau uždelstas. Nepamirškime svarbiausių ligų, kurios nusineša mūsų gyvybes“, – akcentuoja S. Jarmalaitė.
Daugiau apie prostatos išvešėjimą žiūrėkite:
Bijo pasitikrinti
NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas, dr. Albertas Ulys taip pat akcentuoja ankstyvosios diagnostikos svarbą. Jo teigimu, vyrai į specialistus kreipiasi tik tada, kai nebegali kentėti skausmo. Tačiau pas gydytoją kreiptis reikėtų jau pajutus pirmuosius prostatos vėžiui būdingus simptomus.
„Su gydymu šiuo metu yra viskas gerai. Galbūt trūksta poros inovatyvių vaistų, (…) bet šiuo metu svarbiausia diagnostika. (…) Vyrai kreipiasi tik tada, kai jau nebegali kentėti skausmų, šlapimo susilaikymo, inkstų funkcijos nepakankamumo.
Buvo stabtelėta, bet mūsų raginimas būtų, kad jūs dalyvautumėte ankstyvoje prostatos vėžio programoje, įsiklausytumėte į savo kūną. Jeigu yra požymiai tokie kaip šlapinimosi sutrikimai, skausmai tarpvietėje, kad kreiptumėtės į šeimos gydytoją, atliktumėte reikalingus tyrimus ir atvyktumėte į konsultaciją pas urologus“, – teigia A. Ulys.
Konsultacijos vaizdo skambučiu
A. Ulys atskleidžia, kad šiuo metu ruošiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti vykdoma vėžio diagnostika ir gydymas COVID-19 pandemijos sąlygomis. Gydytojas mano, kad nuotolinės konsultacijos turėtų vykti vaizdo skambučiu.
„Kai žmogus konsultuojamas telefonu, mūsų supratimu, konsultacijas telefonu turėtų būti su vaizdu. Tą siūlo ir užsienio ekspertai. Kad žmogus galėtų parodyti, kur jam skauda, kaip ten atrodo.
Mes irgi ruošiame rekomendacijas, kaip turėtų elgtis gydytojai, kaip turėtų būti vykdoma diagnostika ir gydymas COVID-19 pandemijos sąlygomis. Mes nežinome, kiek dar pandemija truks (…), gal ji tęsis visą laiką. Turėtų plėstis kabinetai, ligoninės turėtų neužsidarinėti. Todėl, kad nepagydytų, nediagnozuotų atvejų Lietuvoje vis daugės“, – įsitikinęs A. Ulys.
Nesulaukia pagalbos
„Mūsų žmonės per pandemijos laikotarpį, patikėkit manim, buvo užmiršti. Ir tas užmiršimas susidarė dėl mūsų vadovybės, kalbu apie Sveikatos apsaugos ministeriją, išleistų tam tikrų taisyklių, kurios Lietuvai padarė daug žalos.
Sveikatos prasme tai jaučiasi jau dabar ir ateityje pasijaus dar labiau“, – piktinasi Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.
Jo teigimu, koronaviruso apsuptyje ligoniai nesulaukia tinkamos pagalbos.
„Mes suprantame, kad turime laikytis drausmės ir tam tikrų įstatymų, kurie sumažintų sergamumą. Bet žmonės ateidami į polikliniką, norėdami kreiptis į šeimos gydytoją, susiduria su daug problemų. (…) Nedelsiant reikia atstatyti ritmą tos prevencinės programos, ypač prostatos vėžio diagnostikos, kad žmonės vėl galėtų tikrintis“, – pabrėžia P. Rakštys.
Prostatos vėžys – visos šeimos liga
P. Rakštys sako, kad itin svarbų vaidmenį kovoje su prostatos vėžiu atlieka ir moterys. Jo teigimu, kiekviena moteris turėtų paskatinti šeimos vyrus sudalyvauti prevencinėse programose.
„Problemos yra išsprendžiamos, bet tik tada, kai mes visi kartu būsime sąmoningi. Ypač moterys, kurios turi savo šeimose vyrus: tėvus, senelius, brolius. Reikia, kad jos sugebėtų paraginti, suteikti jiems stiprybės ateiti ir anksčiau pasitikrinti“, – ragina jis.
Apie prostatos vėžio prevencijos svarbą prakalbo ir „Kulinarijos studijos“ šefas, italas Gian Luca Demarco. Jo teigimu, vyrams nedrąsu kalbėti apie intymias problemas, todėl jiems itin svarbus moterų palaikymas.
„Mes, vyrai, užsidarome, stengiamės pasakyti, kad viskas yra gerai, kad nieko čia tokio. Dėl to šalia mūsų ir yra moterys, kurios rūpinasi mumis. Mano žmona mane pasitikrinti nuvedė iki pat gydytojo durų. Po to nuvežė skaniai pavalgyti“, – juokiasi G. Luca Demarco.
„Tačiau atėjo laikas, kai vyrai turi patys pradėti rūpintis šiuo reikalu. Reikia suimti save į rankas ir pasakyti: „Eik drąsiai, pasitikrink. Tu tai darai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų, žmonos, kad nepaliktum jų vienų“. Labiausiai reikia bijoti ne patikros, o vėžio“, – naujienų portalui tv3.lt teigia garsus šefas.
Daugiau apie prostatos išvešėjimą žiūrėkite:
