Pasaulyje 2020 m. buvo nustatyti 1,4 mln. naujų šio vėžio atvejų ir užfiksuota 375 tūkst. mirčių. Susirgimai prostatos vėžiu sudarė 7 proc. visų onkologinių susirgimų pasaulyje imant abi lytis kartu ir 14 proc. visų susirgimų vyrams.
Lietuvoje 2015 m. buvo nustatyti 2967 nauji priešinės liaukos vėžio atvejai (sergamumo rodiklis – 221,8 atvejų 100 000 gyventojų) ir tai sudarė apie 32 proc. visų vyrams diagnozuojamų onkologinių susirgimų.
Tarp mirčių nuo vėžio priešinės liaukos vėžys buvo antra pagal dažnumą mirties priežastis vyrams ir 2015 m. sudarė apie 12 proc. visų vyrų mirčių nuo vėžio. 2015 m. nuo šio vėžio mirė 544 vyrai (mirtingumo rodiklis – 40,7 atvejų 100 000 gyventojų).
Priešinės liaukos vėžio sergamumo rodikliai Lietuvoje yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, susirgusiųjų šiuo vėžiu išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra geri. Reliatyvus 5-erių metų išgyvenamumas susirgus priešinės liaukos vėžiu Lietuvoje – 97,2 proc. Nustačius priešinės liaukos vėžį I stadijoje 5-metų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje siekia 100 proc., t.y. visi onkologiniai ligoniai, kuriems ši liga buvo nustatyta I stadijoje išgyveno mažiausiai 5 metus po diagnozės nustatymo. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos. 2020 m. dėl pandemijos dalyvavimas profilaktinėje patikros programoje sumažėjo 33 proc.
Tačiau, anot NVI vadovės, didelis diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų skaičius nereiškia, kad situacija Lietuvoje yra prasta.
„Išgyvenamumo rodikliai yra gana geri. Nustačius priešinės liaukos vėžį pirmoje stadijoje 5-metų išgyvenamumo rodikliai siekia 100 proc. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos. Bendri ligos išgyvenamumo rodikliai taip pat atitinka europinį lygį. Tačiau tokie puikūs rezultatai buvo ne visada.
Dėl didelio sergamumo ir anksčiau buvusių prastų išgyvenamumo rodiklių, mes vieninteliai Europoje vykdome prevencinę programą ankstyvam prostatos vėžio aptikti. Todėl vis dažniau prostatos vėžį diagnozuojame ankstyvoje stadijoje, kaip liga gerai kontroliuojama. Be abejo, tam svarbu kad kuo daugiau 50-69 metų vyrų aktyviai dalyvautų prevencinėje programoje, pasitikrintų PSA rodiklį“, – apie tai, kodėl vyrams prevenciškai reikia tikrintis dėl prostatos vėžio pasakojo NVI vadovė, prof. S. Jarmalaitė.
Naujas gydymas – naujos galimybės
Anot Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovo, Lietuvos urologų draugijos prezidento prof. Mindaugo Jievalto, pasidžiaugti galima ir tuo, kad nuolat daugėja prostatos vėžio gydymo galimybių.
„Labai svarbu ši diena bendram solidarumui su vyrais, kurie serga šia liga ir kitomis onkologinėmis ligomis. Visame pasaulyje jos išlieka didžiulė problema ir dideli iššūkiai. Mes, kaip medikų bendruomenė, esame kartu su pacientais toje kovoje už gyvenimą ir sveikatą. Šnekant konkrečiau apie prostatos vėžį, blogoji žinia yra ta, kad jo vis dar yra labai daug.
Geroji žinia – dažniausiai ne taip blogai gydoma ir išgyvenamumo rodikliai yra sąlyginai neblogi. Gydymo galimybių spektras ir toliau plečiasi, Lietuvoje taip pat.
Reikia pasakyti, kad naujoji Vyriausybė rado finansinių išteklių į kompensuojamų medikamentų sąrašą įtraukti dar vieną vaistą. Labai norėčiau tikėtis, kad tai tikrai ne paskutinis vaistas. Sąraše yra dar kitų labai laukiamų vaistų. Ar visi klausimai išspręsti?
Į šį klausimą galėtų geriausiai atsakyti pacientų organizacijų atstovai. Reikia daugiau dėmesio ir ankstyvosios diagnostikos programai, kurioje tikrai ne viskas sklandžiai einasi. Lieka neišspręsti klausimai dėl papildomo kai kurių dalykų finansavimo. Dėl PSMA, PET, MRI, trūksta finansavimo ir kitiems ištyrimo metodams, kuriuos turi kaimyninės šalys, o mes neturime.
Mūsų pacientai važinėja aplinkui, jau penkeri metai apie tai diskutuojame. Sprendimo kol kas nėra, retas pacientas gali įpirkti jam reikalingą paslaugą“, – kalbėjo prof. M. Jievaltas.
Anot prof. M. Jievalto lieka dar nemažai neišspręstų problemų – abliacijos, HIFU, kitos metodikos, kurias urologai yra pasiruošę įsisavinti ir taikyti mūsų pacientams. Svarbu, jog moksliniai tyrimai vyksta toliau, turima informacija leidžia modifikuoti metodikas, pažanga juda toliau.
„Pandemija turėjo įtakos ir Lietuvos urologų draugijos veiklai. Mes, kaip profesionali gildija bendrame mūšyje su onkologinėmis ligomis esame kartu su jumis pasirengę eiti tuo keliu, padėti kautis už ilgesnį išgyvenamumą. Esu tikras, jog artimiausiu metu rasime ir finansinių, ir profesinių išteklių gerinti onkologinių ligų gydymo rezultatus,“ – kalbėjo prof. M. Jievaltas.
Anot Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Pauliaus Rakščio, džiugu, kad kasmet galima džiaugtis ne tik gražiomis tradicijomis, bet ir tobulėjančiu prostatos vėžio gydymu.
„Smagu, jog šią tradiciją puoselėjame jau 8 metai. Man, kaip pacientų organizacijų atstovui labai svarbu, kad vietos obelaitėms sodinti vis dar atsiranda. Pacientų organizacijų pareiga ginti pacientų interesus, palaikyti jų viltį. Išgirdome pozityvias mintis, kad atsiranda naujos technologijos, nauji vaistai. Tai labai svarbi žinia sergantiems vyrams.
Dar kartą noriu paraginti netylėti apie savo negalavimus ir ateiti laiku pas gydytoją. Tada žymiai lengviau suvaldyti ligą, ją pagydyti – žmogus turės galimybių grįžti į normalų gyvenimo ritmą, į savo šeimą,” – kalbėjo P. Rakštys.
Per renginį NVI darbuotojus ir svečius taip pat džiugino „Yamahos muzikos mokyklos” koncertas, o kadangi ruduo įsibėgėja – renginio svečiai buvo kviečiami lėkštei gardaus šiupinio.
