„Tai tik pradžia, – sakė Oklahomos medicinos tyrimų fondo klinikinių reikalų viceprezidentė dr. Judith James CNN. – Mes nepamatysime pilnos šių tyrimų naudos dar daugelį metų.“
Remdamiesi mRNR vakcinų nuo COVID-19 sėkme, mokslininkai tikisi sukurti mRNR pagrindą turinčias vakcinas nuo daugybės patogenų, įskaitant gripą, Zikos virusą, pasiutligę, ŽIV ir respiracinį sincitinį virusą arba RSV, kurių kiekvienas į ligonines paguldo 3 milijonus vaikų iki 5 metų amžiaus visame pasaulyje.
Mokslininkai mano, kad, pasitelkus mRNR technologiją, bus galima gydyti vėžį, cistinę fibrozę ir retus paveldimus medžiagų apykaitos sutrikimus, nors galimų gydymo būdų dar reikės laukti daugybę metų.
„Pfizer“ ir „Moderna“ dirbo kurdamos mRNR vakcinas nuo vėžio daug anksčiau, nei sukūrė skiepus nuo koronaviruso. Šiuo metu mokslininkai atlieka daugybę klinikinių mRNR vakcinų tyrimų, skirtų kasos vėžiui, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui ir melanomai. Šie vėžio tipai dažnai gerai reaguoja į imunoterapiją.
Įmonės „ReCode Therapeutics“, „Arcturus Therapeutics“ ir „Moderna“ bei „Vertex Pharmaceuticals“ šiuo metu bendradarbiauja ir dirba, norėdamos panaudoti mRNR technologiją cistinei fibrozei gydyti. Įmonių tikslas – ištaisyti esminį cistinės fibrozės – mutavusio baltymo – defektą.
Užuot pakeitę patį baltymą, mokslininkai planuoja pristatyti mRNR, kuri nurodytų organizmui gaminti normalią, sveiką baltymo versiją, sakė Davidas Lockhartas, „ReCode“ prezidentas ir vyriausiasis mokslo pareigūnas.
Nė vienas iš šių vaistų dar nepasiekė klinikinių tyrimų fazės. Dėl to pacientai, tokie kaip Nicholasas Kelly (35), laukia geresnių gydymo galimybių.
N. Kelly vaikystėje buvo diagnozuota cistinė fibrozė ir jis niekada nebuvo pakankamai sveikas, kad galėtų dirbti visą darbo dieną. Jis neseniai buvo paguldytas į ligoninę 2,5 mėn. dėl plaučių infekcijos, kuri yra dažna 30 000 šia liga sergančių amerikiečių komplikacija. Nors nauji vaistai pakeitė daugumos cistine fibroze sergančių žmonių gyvenimą, jie nepadeda 10 proc. pacientų. Maždaug trečdalis pacientų, kuriems nauji vaistai nenaudingi, yra tamsiaodžiai ir (arba) ispanai, sakė JP Clancy, Cistinės fibrozės fondo klinikinių tyrimų viceprezidentas.
„Niekas nenori gulėti ligoninėje, – sakė Klivlande gyvenantis N. Kelly. – Jei kas nors galėtų sumažinti mano simptomus bent 10 proc., aš tai išbandyčiau.“
Technologinė pažanga ir medicina
Ambicingi moksliniai darbai praeityje privedė prie netikėtų technologinių rezultatų. Septintojo dešimtmečio lenktynės dėl nusileidimo Mėnulyje paskatino išrasti kompiuterinės tomografijos skaitytuvus ir MRT aparatus, liofilizuotą maistą, belaides ausines, vandens valymo sistemas ir kompiuterio pelę.
Taip pat AIDS tyrimų finansavimas buvo naudingas pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, sakė Emory universiteto medicinos mokyklos infekcinių ligų profesorius dr. Carlosas del Rio. ŽIV tyrimai leido sukurti geresnius vaistus nuo hepatito C ir citomegaloviruso, atvėrė duris sėkmingai imunoterapijai sergant vėžiu ir paspartino vakcinų nuo koronaviruso kūrimą.
Per pastaruosius dvejus metus medicinos mokslininkai parašė daugiau nei 230 000 straipsnių, kuriuose dokumentuojami vakcinų, antivirusinių ir kitų vaistų tyrimai, taip pat pagrindiniai viruso struktūros ir jo gebėjimo prasiskverbti pro imuninę sistemą tyrimai.
Dr. Michelle Monje, neurologijos profesorė iš Stanfordo universiteto, nustatė panašumų tarp kognityvinių šalutinių poveikių, kuriuos sukelia COVID-19, ir šalutinio chemoterapijos poveikio, dažnai vadinamo „chemo smegenys“. M. Monje teigė, kad sužinojus daugiau apie pagrindines šių atminties problemų priežastis, mokslininkai galiausiai galėtų rasti būdų, kaip jų išvengti arba kaip juos gydyti.
J. James tikisi, kad kompiuterinės technologijos, naudojamos COVID-19 aptikimui, pagerins kitų ligų gydymą. Pavyzdžiui, mokslininkai įrodė, kad mobiliųjų telefonų programėlės gali padėti aptikti galimus koronaviruso atvejus, stebint pacientų pačių praneštus simptomus. J. James sakė, kad jai įdomu, ar ta pati technologija galėtų numatyti autoimuninių ligų paūmėjimą.
„Net nebuvome pagalvoję, kad galime turėti PGR testą, kurį būtų galima atlikti bet kur, ne laboratorijoje, – sakė J. James. – Dabar mes galime juos atlikti prie paciento lovos Oklahomos kaime. Tai galėtų mums padėti atlikti greitus kitų ligų tyrimus.“
Vienas iš svarbiausių pandemijos laimėjimų buvo atradimas, kad 15–20 proc. vyresnių nei 70 metų pacientų, kurie miršta nuo koronaviruso, turi „sukčių“ antikūnų, kurie apriboja pagrindinės imuninės sistemos dalies veiksnumą. Nors antikūnai paprastai apsaugo mus nuo infekcijos, šie „autoantikūnai“ atakuoja baltymą, vadinamą interferonu, kuris veikia kaip pirmoji gynybos linija nuo virusų.
Nugalėję pagrindinius imuninės sistemos kovotojus, autoantikūnai leidžia koronavirusui sparčiai daugintis. Dėl didžiulės infekcijos likusi imuninė sistema gali pereiti į hiperaktyvumą, sukeldama gyvybei pavojingą „citokinų audrą“, sakė Rokfelerio universiteto mokslininkas Paulas Bastardas.
„Į interferoną nukreiptų antikūnų atradimas neabejotinai pakeitė mano mąstymo būdą, – sakė tyrimuose nedalyvavęs Pensilvanijos universiteto Imunologijos instituto direktorius E. Johnas Wherry. – Tai paradigmos pokytis imunologijoje ir COVID-19.“
Antikūnai, atakuojantys interferoną, gali paaiškinti, kodėl dalis pacientų miršta nuo virusinių ligų, tokių kaip gripas, o kiti pasveiksta, sakė dr. Gary Michelsonas, „Michelson Philanthropies“, ne pelno siekiančios organizacijos, finansuojančios medicininius tyrimus, įkūrėjas ir vienas iš vadovų.
„Šie atradimai paaiškina ne tik COVID-19 poveikį, – sakė G. Michelsonas. – Jie gali turėti įtakos gydant pacientus, sergančius kitomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, gripu.“
P. Bastardas ir jo kolegos taip pat nustatė, kad trečdalis pacientų, kuriems pasireiškia pavojingos reakcijos į geltonąją karštligę, turi autoantikūnų, kovojančių su interferonu. Tarptautinės tyrimų grupės dabar ieško tokių autoantikūnų pacientuose, hospitalizuotuose dėl kitų virusinių infekcijų, įskaitant vėjaraupius, gripą, tymus, respiracinį sincitinį virusą ir kt.
Nauji duomenys
Dešimtmečius visuomenės sveikatos pareigūnai kūrė politiką, pagrįstą prielaida, kad virusai plinta vienu iš dviejų būdų: arba per orą (tymai ir tuberkuliozė), arba per sunkius, šlapius lašelius, kurie išskiriami iš burnos ir nosies, o paskui greitai nukrenta ant žemės (gripas).
Pirmuosius 17 koronaviruso pandemijos mėnesių Pasaulio sveikatos organizacija ir Ligų kontrolės ir prevencijos centras teigė, kad koronavirusas plinta lašeliniu būdu ir patarė žmonėms plauti rankas, stovėti 2 metrų atstumu vienas nuo kito ir dėvėti apsaugines veido kaukes. Ilgėjant krizei ir kaupiantis įrodymams, mokslininkai pradėjo diskutuoti, ar koronavirusas taip pat gali plisti oru.
Šiandien yra aišku, kad koronavirusas ir visi kvėpavimo takų virusai plinta lašelių ir aerozolių deriniu, sakė Harvardo medicinos mokyklos profesorius ir infekcinių ligų gydytojas dr. Michaelas Klompasas.
„Mes sukūrėme šią dirbtinę dichotomiją taip, kaip mes galvojame apie šiuos virusus. Tačiau mes visada išleidžiame abiejų mišinį, kai kvėpuojame, kosėjame ir čiaudėjame“, – paaiškino M. Klompasas.
Svarbu žinoti, kad kvėpavimo takų virusai dažniausiai plinta oru, nes tai gali padėti sveikatos agentūroms apsaugoti visuomenę. Pavyzdžiui, aukštos kokybės kaukės, tokios kaip N95 respiratoriai, daug geriau apsaugo nuo ore plintančių virusų nei medžiaginės ar chirurginės kaukės. Vėdinimo užtikrinimas, kad oras patalpoje būtų visiškai pakeistas bent keturis–šešis kartus per valandą, yra dar vienas svarbus būdas kontroliuoti oru plintančius virusus.
Vis dėlto nėra jokios garantijos, kad šalys su kitu protrūkiu susitvarkys geriau nei su šiuo. „Ar dėl to, ką išmokome, atliksime geresnį darbą kovodami su gripu? Tikiuosi, kad taip, bet negaliu garantuoti“, – teigė M. Klompasas.
