Baigęs studijas aukštojoje mokykloje, Lukas Sidaravičius pasirinko šauktinio savanorio kelią Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje. Apie garbę, patriotizmą ir savo motyvus jaunuolis ir pasidalino su žiniasklaida.
Lukai, papasakok trumpai apie save: ką veiki šiuo metu, kokie tavo laisvalaikio pomėgiai?
Neseniai baigiau studijas ISM universitete ir šiuo metu dirbu konsultacijų įmonėje Vilniuje, nemažai tenka dirbti su viešojo sektoriaus įstaigomis. Laisvalaikį apibrėžti būtų sunkiau, nes jis svyruoja nuo epizodiško pasisėdėjimo namie iki kelionės į kalnus slidinėti. Matyt, reguliariausias užsiėmimas yra bėgiojimas, nes tai nereikalauja daug pastangų ar finansų, o ir infrastruktūrą tam surasti nėra sudėtinga. Savo laisvalaikį užpildau aktyviomis veiklomis ištvermės varžybomis – triatlonu arba ilgesniais bėgimais, tačiau jiems reikia ilgesnio pasiruošimo. Bet gana dažnai laisvalaikis užimtas straipsnių skaitymu – politika ir ekonomika pagrindinės temos arba laiko leidimu mieste.
Kas lėmė tavo apsisprendimą tarnauti Lietuvos kariuomenėje savo noru?
Šito esu klausiamas beveik visų mane pažįstančių žmonių ir beveik visada tai pereina į ilgesnį pokalbį. Manau, kad priežasčių buvo daug: vienos didesnės, kitos mažesnės, bet galiausiai, matyt, išskirčiau šias tris.
Pirma, tai auklėjimas, kuris apima tiek mokyklą, kurioje mokiausi ir augau kaip asmenybė, tiek šeimoje priimtas ir puoselėjamas vertybes. Šios dvi aplinkos mane paskatino domėtis mūsų tautos istorija, ją gerbti ir padėjo suvokti, su kokiomis grėsmėmis esame susidūrę ir susiduriame šiandien. Dėl to labai gerbiu Lietuvos kariuomenę ir joje tarnaujančius. Tapti vienu iš jų, nors tik ir devyniems mėnesiams, man yra garbė ir vertybė.
Antra, labai susijusi su pirmąja – tai pilietinės pareigos pojūtis. JAV Prezidentas J. F. Kenedis yra pasakęs: „Neklauskite, ką jūsų šalis padarė dėl jūsų, o ką jūs padarėte dėl savo šalies“. Š ie žodžiai, manau, geriausiai apibrėžia pilietiškumą ir tuo pačiu mano apsisprendimą atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriškai. Neturėtume laukti, kol mūsų valstybė kažką mums suteiks ar „duos“, nes mes patys ir esame ta valstybė. Todėl renkuosi veikti ir prisidėti prie to, kas man yra prasminga.
Trečia, tai iššūkis. Yra dalykų, kurie man neleidžia ramiai miegoti naktį, kol jų neįgyvendinu ar bent nepabandau. Tai noras įkurti savo verslą, įveikti Ironman varžybas ir, žinoma, atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Kasdien galvoju, kad tie iššūkiai yra ten kažkur, laukiau, kol juos priimsiu ir neduoda ramybės, kol to nepadarau. Teoriškai, po devynių mėnesių Lietuvos kariuomenėje turėčiau miegoti bent truputį ramiau.
Kaip manai, kodėl verta rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje?
Manau, kad yra garbinga tarnauti savo šalies kariuomenėje ir tai tikriausiai pritaikoma bet kokiai pasaulio valstybei. Kaip ir savo valstybę, kariuomenę turime tik vieną, todėl labai svarbu ją puoselėti, ypatingai šiandien esant gana aštriems santykiams su kaimynais. Kita priežastis, manau, yra tai, kad Lietuva tikrai nemažai bendradarbiauja su sąjungininkais, todėl – tai galimybė pasisemti patirties iš kitų kariuomenių, dalyvauti didesnėse operacijose, o tai, aiskšku, reiškia ir didesnes galimybes, Taigi, , mano nuomone, tarnyba gali tapti labai įdomi. Kokie tavo lūkesčiai kariuomenėje, ko tikiesi iš jos?
Tikiuosi, kad tai bus iššūkis – tiek fizinis, tiek psichologinis, ir kad lengva nebus. Vienaip ar kitaip, manau, kad tai bus tikrai neeilinė patirtis, apie kurią bus galima daug ką papasakoti draugams po devynių mėnesių. Tikiuosi sutikti įvairių žmonių, su kuriais gal paprastai neturiu progos pabendrauti, todėl bus ir nauja perspektyva. Taip pat dedu gana dideles viltis į vadus, nes manau, kad geros komandos kertinis elementas yra tvirti lyderiai. Be viso to tikiuosi, kad laikas neprailgs.
Ko labiausiai bijai ir ką labiausiai norėtum patirti kariuomenėje?
Konkrečiai apibrėžti, matyt, nepavyks, gal tai baimė nesugebėti kažko atlikti ar stokoti ištvermės, nuvilti savo būrio draugus, bet tokie dalykai, tikiu, išsprendžiami pratybomis ir nuolatinėmis treniruotėmis. O norėčiau, jei tik bus tokios galimybės, sudalyvauti pratybose su sąjungininkais, gal net pavyktų su jais pabendrauti, būtų įdomu išgirsti jų nuomonę apie tarnybą kariuomenėje ir kaip jie mato NATO įsitraukimą į pagalbą Baltijos šalims. Be to, bus tikrai įdomu patirti tikrą karinę discipliną, apie kurią kol kas teko tik skaityti ar matyti filmuose.
Ar tau labai svarbus piniginis atlygis? Kaip manai, ar tai yra tinkama motyvacijos priemonė šauktiniams ar galėtų būti ir kitokių priemonių, kad vaikinai labiau norėtų savo noru eiti į kariuomenę?
Mano atveju, tai buvo paskutinis dalykas, kuriuo domėjausi, nes nebuvau suinteresuotas užsidirbti iš šios veiklos. Dėl kitų vaikinų ir merginų nežinau, tačiau didėjant finansavimui kariuomenei, lyg ir atrodytų, kad tolygiai galėtų didėti ir išmokos šauktiniams.
Tačiau, mano nuomone, svarbiau yra investuoti į visuomenės savimonę ir pagarbą kariuomenei. Apie JAV jūrų pėstininkus turbūt žino kiekvienas mano amžiaus ar jaunesnis jaunuolis, nes matė filmus, žaidė kompiuterinius žaidimus, bet nemanau, kad mūsų kariai prastesni. Jokiu būdu nepraleisčiau progos nueiti į lietuvišką filmą apie Lietuvos kariuomenę, tik gaila, tokių filmų nelabai turime. Gal Lietuvos kinas yra potenciali niša Lietuvos kariuomenės žinomumui ir pagarbai skatinti?
Be to, didesnės investicijos taip pat galėtų keliauti į inventorių ir pačių karių parengimą, pavyzdžiui, moderniai ginkluotei įsigyti ir taip sustiprinti patirtį tiek profesionaliems kariams, tiek patiems šauktiniams. Manau, motyvacija tarnauti būtų dar didesnė žinant, kad kariuomenėje naudojamasi pačia naujausia įranga bei infrastruktūra ir kad kariuomenės pratybos leidžia patirti įvarius realius scenarijus.
Ką manai apie šauktinius, kurie bijo ir vengia tarnybos?
Mano jau minėtų Ironman varžybų įkūrėjo kažkada pasakyta mintis „gali pasiduoti ir niekam tai nerūpės, bet tu tai žinosi amžinai“ apie dalyvavimą šiose varžybose, čia labai tiktų. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad tarnybą kariuomenėje laikau ne tik garbe, bet ir atsakomybe, o bėgimas nuo atsakomybės ir jos vengimas nėra stipraus žmogaus bruožas. Tikiuosi, kad šiuos mano žodžius tarnybos vengiantieji, jei išgirs, priims asmeniškai ir atras vidinių jėgų „perlipti per save“ ir išdrįsti atlikti to, ko yra pašaukti – tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Ko palinkėtum šauktiniams, tik šiais metais pradėsiantiems tarnybą Lietuvos kariuomenėje?
Palinkėčiau nepamiršti, kokios šalies atstovais esame. Esame mažos, bet be galo tvirtos šalies, kuri pergyveno pasaulinius karus, okupacijas ir trėmimus, atstovai. Jei Lietuva galėjo visa tai išgyventi, tai mes dėl Lietuvos tikrai galima išgyventi tuos devynis mėnesius kariuomenėje.
Ištvermės, užsispyrimo ir pasididžiavimo tarnaujant Lietuvos kariuomenėje! Pirmieji 2017 m. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiantys jaunuoliai tarnybą pradės balandžio viduryje. Šiais metais devynių mėnesių tarnybą atlikti bus pašaukta per 3500 jaunuolių.
Karo prievolės komplektavimo tarnyba primena, kad į karo prievolininkų sąrašus nepatekę vaikinai, taip pat ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie gali pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas., t.y. tarnybos metu galės sukaupti daugiau nei 3000 eurų. Pirmumo prašymus gali teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų, o labai gerai įvertinus tarnybą išmokos suma siekia per 2800 eurų.
Karo prievolininkų patogumui, regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai ir poskyriai dirba pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 08.00 iki 19.00 val., o penktadieniais – nuo 08.00 iki 17.45 valandos.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigiamai vertina privalomosios pradinės karo tarnybos naudą.
Apie 81 proc. apklausos respondentų nurodė, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra naudinga jaunuoliams. 12 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi.
