Nors šiandien mergaitės ligos istorijoje įrašyta, kad jai pavyko įveikti kraujo vėžį, jos mama penevėžietė Vaiva Černiavskienė šią džiugią žinią priima labai atsargiai. Tai, kad dukra serga leukemija, moteriai teko išgirsti du kartus, nes pirmą kartą įveikta Augustės liga buvo atsinaujinusi.
Mergaitės mama viliasi, kad paskutinės atliktos procedūros buvo dukros kovos su leukemija pabaiga ir dalijasi jų šeimos istorija norėdama įkvėpti kitus neprarasti vilties net užklupus sunkiausiems gyvenimo smūgiams.
Ligą išdavė atsiradęs taškelis po akim
Pirmą kartą gydytojų kabineto duris Vaiva su dukrele pravėrė, kai mergaitei buvo vos penkeri. Moteris sako kaip šiandien prisimenanti tą dieną, kai 2019 metų liepos pabaigoje pastebėjo pirmuosius vėžį pranašavusius simptomus Augustės veide.
„Kelias dienas jai laikėsi neaukšta temperatūra, apie 37,2. Atsimenu, penktadienio rytą po jos akim atsirado violetinis taškelis. Pagalvojau, na, maža kas. Vakare jau, žiūriu, atsirado ir po kita akimi.
Kadangi buvo savaitgalis, laukėme pirmadienio, nes gydytojai jau nebedirbo. Sekmadienį, kai Augustė pakėlė galvą, kažkaip pamačiau, kad taškelių, tokių kaip kraujosruvų, atsirado ir ant kaklo“, – pasakoja Augustės mama.
Po savaitgalio Vaiva mergaitę iškart nuvežę pas šeimos gydytoją, kuris apžiūrėjęs Augustę paskyrė bendrą kraujo tyrimą. Kaip pasakoja panevėžietė, gauti atsakymai buvo tokie prasti, kad gydytojas iškart nustatė onkologinę ligą.
„Buvo labai daug leukocitų, virš 200, taip pat buvo mažai trombocitų. Turbūt pakliuvome pas gerą gydytoją, nes jis iškart pasakė, kad Augustei leukemija ir tą pačią dieną išsiuntė mus į Vilnių.
Kai po pietų ten nuvažiavome, mūsų jau laukė, o violetinių taškiukų jau buvo atsiradę ir ant dukros kojų bei rankų“, – dalijasi moteris.
Kalbėdama apie lemtingą jų šeimos gyvenimą paženklinusią dieną, moteris prisimena, kad tą vasarą buvo galima pastebėti ir daugiau ženklų, kurie tą kartą neatrodė pavojingi, bet signalizavo apie prastėjančią dukros sveikatą.
„Vasarą, jeigu pasiūlydavome jai kur nors važiuoti, ji nieko nenorėjo. Ir taip pat, jeigu užsigaudavo, iškart atsirasdavo mėlynės“, – sako Vaiva.
Moteris neslepia, kad išgirdusi apie dukros ligą ji stengėsi išlikti tvirta dėl Augustės, kuriai kovoje su klastinga liga kaip niekada reikėjo paramos. Vaiva pasakoja, kad tuo metu penkiametei dukrytei buvo labai sunku suprasti, kodėl jai teks daugiau laiko praleisti apsuptai gydytojų, o ne namuose.
„Pasakiau, kad serga kraujukas, nieko per daug neaiškinau. Sergam, reikia ir viskas“, – sako panevėžietė.
Klastinga liga atsinaujino
Po to, kai gydytojai mergaitei nustatė leukemiją, mėnesį laiko šeima gyveno nežinodami, kokia iš tiesų yra dukros būklė. Visą tą laiką mažajai kovotojai buvo taikoma chemoperapija, kol galiausiai paaiškėjo, kad leukemija yra lengvos formos. Nuo liepos iki vasario mėnesio Vaiva beveik visą laiką praleido ligoninėje kartu su dukrele.
„Pradžioje per pora mėnesių namo išleisdavo savaitei, o paskui ir vėl būdavo mėnesis ligoninėje. Vėliau nuvažiuodavome savaitei ir grįždavome namo. Taip ir važinėjome, o nuo vasario mėnesio jau tekdavo į ligoninę gultis tik kas tris mėnesius.
Tuo metu padarė liumbalinę punkciją, paėmė skysčio iš stuburo, ir rugpjūčio mėnesį prasidėjo palaikomasis gydymas“, – pasakoja Augustės mama.
Mergaitė vis tvirtėjo ir tą kartą gydymą tęsė gerdama medikamentus namuose. Kai jau atrodė, kad Augustė laimėjo šį sunkų mūšį su onkologine liga, 2021 metų birželio mėnesį prasidėjo reti pykinimo epizodai.
„Ji pradėjo vemti. Būdavo, užeina iš niekur nieko, kad vemia dieną, dvi, vėliau pradėjo kelias dienas iš eilės vemti. Darėmės visokius tyrimus, magnetinį rezonansą, kad ko nors nepražiopsotų, gulėjome ligoninėje Panevėžyje. Tačiau visi tyrimai buvo geri.
Tada mums vėl patarė važiuoti į Vilnių. Kai nuvažiavome, padarė liumbalinę punkaciją, nes kraujas nieko nerodė, viskas buvo kaip ir normaliai. Ir, galiausiai, nustatė, kad leukemija atsinaujino“, – prisimena Vaiva.
Žinia, kad liga sugrįžo ir mažajai kovotojai Augustei vėl teks stoti į sunkų mūšį, šeimai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Mergaitės mama pasakoja, kad antras kartas, kovojant su onkologine liga, buvo sunkesnis ir iš dukros pareikalavo daug jėgų.
„Kai antrą kartą sužinojom apie ligą, buvo penktadienis, tai pirmadienį padarė kaulų čiulpų tyrimą, bet kaulų čiulpai buvo nepaliesti, todėl nustatyta neuroleukemija. Iki birželio gydėmės, būdavo 3 savaites gulim ligoninėje, 1–2 savaites namie ir taip ištisus metus“, – pasakoja panevėžietė.
Antrą kartą įveikė onkologinę ligą
Šių metų liepos mėnesį Augustė įveikė paskutinį antro gydymo etapą – spindulinę terapiją. Jos ligos įrašuose pagaliau atsirado taip ilgai lauktas žodis „remisija“, reiškiantis, kad mažoji kovotoja drąsiai įveikė ją užklupusią onkologinę ligą ir jai vis rečiau reikės praverti gydytojų onkohematologų kabineto duris.
„Po spinduliuotės buvo truputį nukritę trombocitai ir ją pykino, gydytojai buvo išsigandę, bet dabar kaip ir viskas gerai“, – teigia Vaiva.
Moteris neslepia, kad paaugusi dukra ėmė vis labiau suprasti, kokį išbandymą jai atsiuntė likimas, todėl net ir pasveikusi mergaitė baiminasi, kad klastinga liga gali dar kartą sugrįžti.
„Dabar paskutiniu metu iš jos buvo įvairių minčių: „Kaip čia bus? Aš noriu gyventi.“ Tikriausiai visko prisižiūri internete, tai buvo sunkiau, bet nieko, ištvėrėm“, – sako ji.
Kovoti su likimo siunčiamais išbandymais mažajai Augustei padeda ne tik visada šalia esantys tėveliai, bet ir vyresnis brolis bei sesė. Tiesa, jie savo gyvenimą šiuo metu jau kuria kitame mieste, tačiau nuolat bendrauja su Auguste ir yra didžiausia jos palaikymo komanda.
