Prieskonines žoleles geriausia sodinti į atskirus indelius, nes kai kurios žolės gali nederėti tarpusavyje. Puikiai namų sąlygomis auga bazilikai, čiobreliai, dašiai, petražolės, mėtos, melisos, raudonėliai. Didesniuose induose galima auginti peletrūnus, gelsves, melisas.
Indas turėtų būti apie 10–15 cm aukščio. Jo apačioje klojamas apie 2–3 cm gylio drenažinis stambiagrūdžio žvyro sluoksnis. Geriausia naudoti kokybišką sijotą ir dezinfekuotą gruntą bei kompostą. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą patariama pridėti sijoto smėlio. Geriausia proporcija – lygiomis dalimis supiltas žemės, komposto ir smėlio mišinys.
Prieskoniniai augalai geriausiai veši saulėtoje vietoje, todėl labiausiai tiks pietinėje ar vakarinėje pusėje esančio lango palangė. Svarbu, kad prieskoniniai augalai gautų pakankamai šviesos ir gryno oro, todėl reikėtų dažniau atverti langą, tačiau saugoti nuo skersvėjų ar žvarbaus oro gūsių. Dieną prieskoniniams augalams tinkamiausia temperatūra –15–20 laipsnių šilumos, naktį ji gali nukristi iki 5 laipsnių.
Kaip sodinti ir auginti?
Prieš sėjant prieskoninių augalų sėklas reikėtų keletą minučių palaikyti kalio permanganato 1 proc. tirpale, paskui perplauti vandeniu. Vasarą aromatinguosius prieskonius galima išnešti į balkoną ar kiemą. Balkone galima sėti nuo balandžio iki rugpjūčio. Žiemą galima auginti vasarą lauke išaugintas petražoles ir salierus.
Prieskonių neverta dažnai laistyti, užtenka tai padaryti kartą per savaitę. Svarbu jokiu būdu neperlaistyti. Laistyti prieskonines žoleles reikėtų kambario temperatūros vandeniu. Jei prieskoniai auga arti radiatoriaus, patariama juos apipurkšti švariu vėsiu vandeniu. Tręšti prieskonines žoleles reikia retai ir atsargiai.
Populiariausios prieskoninės žolelės
Rozmarinai. Šiuos itin stipraus aromato augalus verta auginti ne tik dėl puikaus kvapo – juose esanti karnozolio rūgštis padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Rozmarinai ypač gerai dera orkaitėje kepamiems patiekalams (bulvėms, moliūgams, picoms, sūriems sausainiukams, baltai naminei duonai) pagardinti.
Čiobreliai. Šiuos augalus patariama auginti tiems, kurie dažnai serga bronchitu ar kitomis su kvėpavimo takais susijusiomis ligomis. Tai gana nereiklūs daugiamečiai augalai, galintys vazonėliuose vešėti ištisus metus. Čiobrelio šakelių galite dėti į sriubas, gardinti padažus, jis puikiai dera su paukštienos patiekalais, taip pat su aviena ir laukinių žvėrių mėsa.
Bazilikai. Juose gausu skaidulų, tad šios žolelės itin maistingos. Bazilikai padeda ir norint įveikti blogą burnos kvapą – tereikia sukramtyti keletą jų lapelių. Tą patį patariama daryti ir esant blogos nuotaikos. Šiuo prieskoniu mėgstama gardinti įvairias salotas, picas, sriubas, daržovių troškinius, makaronų, vištienos ar žuvies patiekalus.
Petražolės. Petražolėse gausu vitaminų A, C ir K. Jos dera prie beveik visų patiekalų. Smulkintų petražolių reikėtų įberti baigiant ruošti patiekalą, kitaip pakis jų spalva ir aromatas.
Krapai. Jie turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suaktyvina antioksidantų gamybą, neutralizuoja vėžines ląsteles. Manoma, kad krapai efektyviai padeda ir nuo žagsulio.
Česnakų laiškai. Jei norite namuose auginti žoleles, kurios padės palaikyti imuninę sistemą, be česnakų laiškų neapsieisite. Jais galima gardinti įvairiausius patiekalus ar tiesiog užberti jų ant duonos su sviestu.
Parengė Eglė Valionienė
