Su stresu kovoja beveik pusė gyventojų
Medicinos ir chirurgijos centro užsakymu bendrovės atliktas lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata tyrimas parodė, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik sportui, sveikai mitybai, bet ir pozityviam mąstymui. Paklausti, kokius su rūpinimusi sveikata susijusius veiksmus reguliariai atlieka, beveik pusė (48 proc.) gyventojų akcentavo būtent pozityvų mąstymą ir streso vengimą. Tuo metu reguliarią ir kontroliuojamą mitybą minėjo tik 45 proc., o aktyvią fizinę veiklą – 40 proc. tyrimo dalyvių. Pastangos mąstyti pozityviai ir nesinervinti tarp dažniausiai lietuvių pasitelkiamų rūpinimosi sveikata veiksmų yra trečioje vietoje – iškart po žalingų įpročių vengimo (54 proc.) ir gausaus skysčių vartojimo (53 proc.).
Psichologės psichoterapeutės Dovilės Petronytės-Kvedarauskienės teigimu, nervinis išsekimas, psichologinė įtampa ir stresas iš tiesų turi įtakos bendrai žmogaus sveikatai, todėl gyventojų siekis kovoti su šiais reiškiniais yra suprantamas ir pagirtinas dalykas.
Ilgalaikis stresas pavojingas sveikatai
„Jau seniai yra atskleistas tam tikrų ligų ir emocinės įtampos bei streso priežastinis ryšys. Tai kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos – hipertoninė liga, miokardo infarktas, taip pat virškinimo trakto sutrikimai, pavyzdžiui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Bronchinė astma ir daug kitų susirgimų taip pat yra siejami su patiriamu stresu. Žinoma, ne tik stresas lemia pablogėjusią sveikatą ir ne vien dėl jo susergama įvairiomis ligomis, tačiau žmogaus psichologinė būsena neabejotinai turi įtakos jo fizinei sveikatai“, – sako D. Petronytė-Kvedarauskienė.
Su tuo sutinka ir „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytoja Ingrida Čereškienė, kurios teigimu, ilgalaikis stresas yra vienas iš esminių žmogaus sveikatai įtaką darančių faktorių – tokių pat svarbių kaip ir sveika mityba, fizinis aktyvumas ar poilsis. „Deja, tačiau daugeliui stresas šiandien yra nuolatinis palydovas, kuris ilgainiui gali tapti dideliu organizmo priešu ir privesti jį prie išsekimo. Stresas lemia ne tik neigiamas emocijas, bet ir fiziologinius pokyčius, kurie gali sutrikdyti sveikatą.
Tiesa, trumpalaikė streso būsena gali būti naudinga – ji leidžia mums greičiau mąstyti, išlikti budriems, būti pasiruošusiems reaguoti į pokyčius. Kitaip tariant, stresas leidžia lengviau prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Dėl šios priežasties reaguodama į stresą žmogaus širdis ima plaktis intensyviau, greitėja kvėpavimas, raumenys gausiau aprūpinami krauju, o jame didėja gliukozės kiekis. Organizmas tokiu būdu apsirūpina papildomomis energijos atsargomis“, – apie streso poveikį organizmui pasakoja I. Čereškienė.
Turi poveikį visam organizmui
Anot gydytojos, stresinės situacijos iš organizmo pareikalauja nemažai jėgų. Nors sveiko žmogaus organizmas su stresinėmis situacijomis susitvarko be didesnių problemų, problemų iškyla, kai stresas tampa nuolatine būsena, o nuo įtampos nepailsima. I. Čereškienės teigimu, didžiausios bėdos, kurias sukelia ilgalaikis stresas – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, odos ligos, virškinamojo trakto susirgimai, imuniteto nusilpimas. Be to, stresas gali lemti sumažėjusį darbingumą, išprovokuoti migrenos priepuolius, skatinti plaukų slinkimą, nemigą.
„Dažnai būnant įsitempus gali kilti mąstymo ir atminties sutrikimų, tapti sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Stresas taip pat gali būti ir augančio svorio priežastimi – ilgą laiką būnant įtampoje organizmas ima ieškoti, kaip papildyti savo energijos rezervus ir sau pagelbėti prisiaugindamas masės. Kai kurie žmonės jusdami stresą yra linkę suvartoti gerokai didesnį kalorijų kiekį nei įprastai“, – sako I. Čereškienė.
Šeimos gydytoja perspėja, kad ilgainiui stresas gali lemti nuolatinį nuovargį, smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, pakenkti santykiams su kolegomis ir artimaisiais, o nuolat patirdamas stresą žmogus tampa nelaimingas.
Ieškant pagalbos reikia neapsigauti
Anot psichologės psichoterapeutės Dovilės Petronytės-Kvedarauskienės, tai jog žmonės ieško būdų stresui įveikti ir vidinei ramybei pasiekti yra gerai, tačiau ne visos priemonės, kurių imamasi, duoda norimo rezultato. Štai vis labiau populiarėjantys įvairaus pobūdžio seminarai pozityviam mąstymui išsiugdyti, specialistės teigimu, dažnai veda ne į realų problemų sprendimą, o į paprasčiausią saviapgaulę.
„Kaip ir daugelį dalykų šiandien, įvairius seminarus, siūlančius atrasti pozityvų mąstymą, paprastai išsivaduoti nuo streso, reikėtų vertinti atsargiai. Prieš einant į tokio pobūdžio renginius reikėtų gerai pasidomėti juos organizuojančiais asmenimis, jų reputacija ir kvalifikacija. Vis tik turbūt dar svarbiau savęs paklausti ir sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje koks nors seminaras yra būtent tai, ko iš tiesų reikia? Vargu, ar galima naudingais laikyti pozityvaus mąstymo kursus, jei žmogus grįžęs namo po jų paprasčiausiai sukandęs dantis kartos burtažodį – „esu gražus, geras, protingas ir sveikas“. Rimtų problemų tokiu būdu tikrai neįveiksi ir, juo labiau, neapgausi savo organizmo“, – įsitikinusi D. Petronytė-Kvedarauskienė.
Pozityvus mąstymas – tik ledkalnio viršūnė
Psichoterapeutės teigimu, pozityviomis mintimis iš tiesų tam tikru lygiu galima kontroliuoti nuotaiką ir emocinę įtampą, o optimistinis mąstymas gali suteikti laikiną atsipalaidavimą ar palengvėjimą bei turėti teigiamos įtakos tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus savijautai. Vis tik tai, kas vadinama pozityviu mąstymu, anot D. Petronytės-Kvedarauskienės, yra tik ledkalnio viršūnė, o prastos savijautos, depresijos, nuolatinio streso priežastys glūdi daug giliau. Jas atrasti ir žmogui padėti yra ilgalaikės giluminės psichoterapijos tikslas.
I. Čereškienės įsitikinimu, įveikti nuolatinę įtampa ir stresą gali padėti joga, fiziniai pratimai, kiti atsipalaiduoti leidžiantys užsiėmimai – buvimas su šeima, artimaisiais, pasivaikščiojimai gamtoje, žvejyba, muzika ar kita malonumą teikianti veikla. Be to, reikėtų nepersidirbti, sugebėti atsitraukti nuo rūpesčių darbe, išsimiegoti. Jei visa tai nepadeda, tuomet būtinai reikėtų kreiptis į specialistus.
