Pokalbio metu pašnekovas atskleidė, kaip nustatyti savo pulso dažnį, koks pulsas yra optimalus ir ką daryti, norint sunormalizuoti širdies veiklą.
Pulso dažnį galima nusistatyti pačiam
Nors šiais laikais yra gausybė priemonių, kurios padeda išmatuoti pulso dažnį, tačiau P. Žukauskas pasidalijo, kad prireikus tai galima pasidaryti patiems.
„Vidinėje riešo dalyje, lygiagrečiai nykščiui, truputėlį žemiau link alkūnės, yra tokia duobutė, po išsivertusiais kaulais. Uždėjus du pirštus ant tos vietos galima jausti, kaip dirba mūsų širdis. Tai reikia skaičiuoti, kiek kartų per 15 sekundžių sudirba širdis, o tada gautą skaičių padauginti iš keturių. Taip gaunamas mūsų pulso dažnis“, – paaiškino vaistininkas-vedėjas.
Vaikų pulso dažnis didesnis
Paklausus, ar skirtingų amžiaus kategorijų žmonių pulso dažnis skiriasi, P. Žukauskas paaiškino, kad taip. Jis išskyrė tris kategorijas žmonių ir paaiškino, koks pulso dažnis jiems yra optimalus.
„Iki dviejų metų vaikų pulsas būna didesnis. Jis ramybės būsenoje gali siekti 80-100 dūžių per minutę. Jiems tai yra normalus pulso dažnis“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo tarpu nuo dviejų metų iki pensinio amžiaus žmonių pulsas žemesnis. Ramybės būsenoje jis siekia 60-80 dūžių per minutę. P. Žukauskas pridūrė, kad jeigu užsiimama aktyvia veikla, tuomet pulsas padidėja.
Taip pat yra trečioji grupė žmonių, kurios pulsas yra dar mažesnis. „Atskira kategorija yra sportininkai, nes jų pulsas ramybės būsenoje mažesnis. Jis gali būti ir 50 dūžių per minutę“, – informavo vaistininkas-vedėjas.
Pulso pokyčius išduoda savijauta
P. Žukauskas pokalbio metu kalbėjo, kad pulso padidėjimą arba sumažėjimą gali išduoti savijauta. Per reto ir per dažno širdies dūžių per minutę simptomai skiriasi.
Kuomet pulsas per mažas, tuomet gali slėgti slogi savijauta. „Nuo žemo pulso galime jausti bendrą silpnumo jausmą, jėgų neturėjimą“, – perspėja pašnekovas.
O štai padidėjęs pulsas pasireiškia kitokiais simptomais: „Gali jaustis širdies drebėjimas, krūtinės srityje pasireiškiantis spaudimo jausmas. Tada labai tikėtina, kad bus padidėjęs ir kraujo spaudimas, o jis gali iššaukti galvos skausmą“, – paaiškino P. Žukauskas.
Gali simbolizuoti įvairias ligas
Pastebėjus nemalonius simptomus dėl pulso dažnio pokyčių vertėtų sunerimti. P. Žukauskas atskleidė, kokias ligas gali pranešti šie pokyčiai.
Iš esmės, pulso dažnio pokytis simbolizuoja panašias ligas: „Pasikimšusių ar visiškai užkimštų kraujagyslių veiklą, smegenų signalo perdavimą, suprastėjusią skydliaukės veiklą. Taip pat gali parodyti išorinius širdies būklės pakitimus: ydas, įvairius širdies įtrūkimus, įplyšimus“.
Jis pabrėžė, kad padidėjusi skydliaukės veikla pulsą didina, o sumažėjusi – mažina.
Būdų sau padėti – yra
Norintiems sunormalizuoti savo pulso dažnį vaistininkas-vedėjas pateikė keletą patarimų. Jie tiks norintiems padažninti, paretinti ar apskritai sunormalizuoti savo pulso dažnį.
Tiems, kuriems reikia padidinti širdies dūžių per minutę skaičių, P. Žukauskas siūlo užsiimti aktyvia veikla. „Savo klientams visuomet akcentuoju pritrūpimus. Tuomet širdis greičiau varinėja kraują, sukyla kraujospūdis. Žinoma, pritūpimų skaičių reiktų pasirinkti atsargiai, atsižvelgiant į savo savijautą, nes per didelis skaičius gali iššaukti nualpimą. Tačiau, jeigu įmanoma, siūlyčiau padaryti 10-15 pritūpimų vienu kartu. Jeigu galite, tuomet pratimų skaičių reiktų pakartoti 5-6 kartus“, – patarė vaistininkas-vedėjas.
Taip pat norintiems padidinti per žemą savo pulso dažnį P. Žukauskas rekomenduoja eleuterokoko ar ženšenio ekstraktus. Anot jo, augalai padeda norint padidinti pulso dažnį.
Tuo tarpu norintiems sumažinti pulso dažnį padėti sunkiau. „Vaistai padeda, bet juos reikia vartoti tik su gydytojo rekomendacija. O norint apsieiti be jų, tai svarbi ramybė: prigulti, prisėsti, pernelyg stipriai nereaguoti į dirgiklius“, – paaiškino P. Žukauskas.
