Tiesa, miltinių patiekalų nereikėtų taip nuvertinti, nes juose taip pat gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų, sako prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė – svarbu suvartojamas kiekis, pasirinkti miltai ir valgymo laikas.
Miltai – patiekalų sudėtinė dalis. Jie gaminami permalant dažniausiai grūdus, tačiau gali būti permalami riešutai, ankštinės daržovės, sėklos ir kt. Pačių miltų nevalgome – iš jų gaminami patiekalai, todėl miltinio gaminio vertingumas sveikatos prasme, pasak gydytojos dietologės, priklauso nuo to, iš kokių miltų pagaminamas, kokie kiti priedai naudojami, koks pasirinktas temperatūrinis rėžimas ar terminio apdorojimo būdas: „Vertinant miltus pagal maistingumą, energijos tankį, t.y. maistinių medžiagų ir kalorijų santykį, vertingiausi – viso grūdo miltai.
Iš principo, kuo įvairesnius miltus naudosime, tuo ir racionas bus turtingesnis. Taigi, sakyti, kad miltiniai patiekalai yra nenaudingi, tikrai negalime.“
Kalbėdama apie miltinius patiekalus, dietologė pažymi, jog neteisinga įvairių rūšių miltus suplakti ir teigti, esą „miltinių gaminių“ reikia atsisakyti, vengti.
„Tai tikrai nėra tiesa. Miltiniai patiekalai – energijos šaltinis. Kalbant apie maistinių medžiagų kiekius, tai kompleksiniais angliavandeniais turtingi gaminiai, o jei tinkamai pasirenkami miltai, tai tokie gaminiai dar gali būti ir skaidulų, mikroelementų, vitaminų šaltinis“, – viso grūdo miltų maistinę vertę pažymi specialistė.
Nors aukščiausios rūšies nušlifuoto grūdo miltų maistingumas dėl pašalinamos luobelės gamybos metu yra mažas, neturėtume bijoti ir jų. „Kartu su išorine grūdo dalimi pašalinama daug naudingų medžiagų: skaidulos, eilė vitaminų. Lieka tik baltymas (augalinės kilmės), angliavandeniai bei labai nedidelis kiekis riebalų. Aukščiausios rūšies miltų gaminiai – šventiniai patiekalai, tad ir turėtų būti būtent taip traktuojami bei valgomi per šventes“, – rekomenduoja dr. E. Gavelienė.
Glitimo atsisakyti rekomenduojama tik dėl ligų
Pasak gydytojos dietologės, didelė neigiamybė miltų atžvilgiu pasklido po to, kai asmenys, sergantys celiakija – liga, kuri gydoma dieta be glitimo – pradėjo aktyviau pasakoti apie savo sveikatos pagerėjimą atsisakius glitimo turinčio maisto.
Žiniasklaidoje populiarėjant jų pasisakymams, užmiršta apie pradinę glitimo turinčių produktų atsisakymo priežastį, akcentuojamasi į gerą savijautą – taip sergančiųjų gydomasis racionas išpopuliarėjo visuomenėje:
„Reikia atminti, kad celiakija sergančiųjų populiacijose yra apie 1 procentą. Taigi, tikrai tik daliai žmonių tokia beglitiminė dieta būtina. Pastaruosius 20 metų stebimas dar vienas negalavimas, kurio varginami žmonės geriau jaučiasi smarkiai sumažinę ar visai atsisakę glitimo – tai neceliakinis jautrumas gliutenui. Tiesa, ir neceliakinio jautrumo glitimui atvejų skaičius nėra didelis. Glitimas, nesergančiam celiakija ar neceliakiniu jautrumu gliutenui, visiškai nieko blogo nedaro. Tai yra tiesiog sudėtinis to paties grūdo baltymas.“
Žmonės sako, jog atsisakę kviečių pradeda labai gerai jaustis. Pasak dietologės, tokie žmonės iki tol greičiausiai valgė per daug miltinių patiekalų arba nekreipė pakankamai dėmesio į savo maitinimąsi:
„Žmogaus organizmas visuomet laimės, kai racionas bus įvairus. Ne kažkoks produktas yra vengtinas, tikslas – valgyti kuo įvairesnį maistą.“
Kalbėdama apie racioną, dr. E. Gavelienė rekomenduoja nepamiršti valgyti daržovių, žuvies, vaisių. Turint omenyje tą įvairovę, sveikatai palankiu būdu pagamintas miltinis gaminys du kartus į savaitę būtų normalus vartojimo kiekis: „Tiesa, tai nereiškia, kad būtinai du kartus. Jei valgysite kartą į mėnesį – taip pat viskas bus tvarkoje.“
Grikių miltai – sveikatai palankiausi
Norint išsirinkti sveikatai palankiausius miltus, specialistė rekomenduoja gaminti patiekalus iš grikių miltų: „Grikiai būtų pirmoje vietoje dėl geležies ir baltymų.
Ruginiai miltai dažniausiai yra viso grūdo ir ta prasme mums taip pat naudingesni už kvietinius. Ruginiai ir kvietiniai viso grūdo miltai tarpusavyje nekonkuruoja – jie abu mūsų organizmui naudingi, tiesiog ruginiuose miltuose vienų maistinių medžiagų daugiau, o kvietiniuose – kitų.“
Grikių ir kiti sveikatai palankūs miltai, tokie kaip migdolų, bolivinės balandos, avinžirnių, burnočio, moliūgo sėklų, taip pat visagrūdžiai ir kiti, daugiau skaidulinių medžiagų turintys, miltai.
Pasak gydytojos dietologės, miltai yra puikus skaidulų šaltinis, ypač tirpių, ko, pavyzdžiui, mėsoje nėra. Taip pat miltuose gausu B grupės vitaminų, cinko, seleno, magnio.
„Norint paįvairinti receptus taip pat rekomenduočiau išbandyti moliūgų sėklų, bolivinių balandų miltus – jie padės pažinti naujus skonius ir praturtins mitybos racioną“, – pranešime spaudai rekomenduoja dr. E. Gavelienė.
