Norėdami džiaugtis gausiu ir sveiku pomidorų, paprikų, agurkų ar kitų šilumą mėgstančių daržovių, aromatinių žolelių, prieskonių, salotų derliumi, visų pirma apsišvarinkite šiltnamyje.
Rudenį sąžiningai išrauname daržovių, gėlių liekanas, išnešame ir išplauname ten stovėjusius augalų vazonus, kruopščiai nuplauname šiltnamio sienas, laikančiąsias konstrukcijas. Tačiau vienas svarbiausių darbų – dirvos atnaujinimas, t. y. dirvos perkasimas prieš žiemą. Dirvos judinimas svarbus ir dėl dar vienos priežasties – piktžolių šalinimo.
Šį rudenį laikėsi gana šilti, saulėti orai, tad buvo idealios sąlygos piktžolėms plisti. Perkasdami žemę sunaikinsite ar pažeisite jų šaknis, o tai gerokai palengvins ravėjimą pavasarį. Šiltnamio žemės pernelyg giliai kasti nereikia, užtenka įkasti 15–20 cm gyliu. Dirvą galite praturtinti perpuvusiu mėšlu.
Ką daryti lauko lysvėse?
Iš šiltnamio kelkimės į lauko lysves. Nuėmus kopūstus, salierus ir kitas daržoves, lauke lieka nemažai organinių atliekų. Vieni atliekas iš daržo stengiasi išnešti bijodami ligų, kiti jas palieka dirvai. Nežinantiems, kaip teisingai pasielgti, Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininkas Jonas Volungevičius prieš priimant sprendimą pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar augalai nebuvo užsikrėtę ligomis.
„Daržininkaujant sodų bendrijose, kur yra didelė daržų koncentracija, sąlygos ligoms plisti labai palankios. Jeigu paliksime augalines liekanas, rizikuosime tuo, kad kitąmet susidursime su šių metų ligomis, jos niekur nedings. Žiūrint iš organinių medžiagų pusės, jeigu jos neužkrėstos, dirvožemiui žalos tikrai nebus“, – patikina J.Volungevičius.
Stambiųjų ūkininkų laukuose populiarėja beariminė žemdirbystė. Ar tokie pat vėjai įsisuko ir daržininkų mėgėjų lysvėse, kur bandoma apsieiti be didesnio žemės dirbimo? VDU ŽŪA agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas sako, kad dirvas iš rudens sukasti vis dėlto reikėtų. Tiesa, sukasti reikėtų negiliai (15–20 cm), kad būtų įterptos ir uždengtos laukuose likusios daržovių liekanos.
„Dar vienas akstinas, dėl kurio verta sukasti dirvą, – mėšlo įterpimas. Žinoma, ne kiekvienoje sodyboje jo dabar galima rasti, todėl tinka ir kitos augalinės liekanos. Nors nukritę lapai nėra labai maistingi, juos taip pat galima vežti daržan.
Tačiau siūlyčiau vien jais neapsiriboti ir pasinaudoti turtingomis azoto žaliosiomis atliekomis, tokiomis kaip, tarkime, nupjauta ir susmulkinta žolė. Vien ant dirvos paviršiaus patiesti lapų ar žolės sluoksnį neužteks. Nepamirškite jo sumaišyti su žeme 10–15 cm gyliu“, – naudoti kieme surinktas žaliąsias atliekas daržo žemei pamaitinti skatina V.Bogužas.
Pasirūpinkite pakeltomis lysvėmis
Vis daugiau daržininkų renkasi pakeltas lysvės. Kadangi jos yra kiek aukščiau nei įprastas daržas, vasarą turime dažniau jas lieti, o rudenį pasirūpinti organinių medžiagų papildymu. Pasirodo, kad tokio tipo lysves pamaitinti organinėmis medžiagomis dar svarbiau nei mums įprastą daržą atvirame lauke.
V.Bogužas pabrėžia, jog didžioji dalis daržovių šaknų skverbiasi į maždaug 10 cm gylį, todėl maistinės medžiagos joms turi būti prieinamos. Jei turtingiausios medžiagos bus žemiau, augalai tiesiog negalės jų įsisavinti.
Tiek pakeltas, tiek tradicines lysves agronomijos mokslų profesorius siūlo sukasti dabar, kol dirva dar sąlyginai sausa, neprimerkta lietaus. Po stiprių rudeninių lietų dirvos purenimas gali duoti daugiau žalos nei naudos. Vis dėlto, jei žemių sukasti nespėsite, nieko baisaus – gerai žinoma, kad jei žemė įšąla drėgna, pavasarį ji natūraliai bus puresnė.
Du būdai nustatyti, ar dirva rūgštėja
Jei pastebėjote, kad lysvėje išdygo asiūklis ar rūgštynė, tai ženklas, kad daržo žemė rūgštėja. J.Volungevičius sako, kad tiksliau nustatyti dirvos rūgštingumą galima dirvožemį ištyrus arba įsigijus specialių lakmuso juostelių (jos kainuoja 2–3 Eur). „Jeigu pH mažesnis negu 5,5, tuomet reikėtų galvoti apie kalkinimą.
Patarčiau naudoti stambesnes kalkių granules. Rinkitės karbonatines kalkių formas, nes jos ilgiau išlieka. Jei naudosite kalcio oksidą, tokiu atveju jos greičiau išsiplaus. Jos duoda greitesnį efektą, bet kenkia dirvožemiui. Kadangi nedideli daržai nėra taip intensyviai dirbami kaip pramoniniai laukai, užtenka kalkinti kartą per dešimtmetį“, – pataria J.Volungevičius.
Smėlžemių rūpesčiai
Jei gyvenate ten, kur vyrauja smėlžemiai, lopeta ar daržo šakėmis iš rudens žemės purenti neskubėkite. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentas dr. Vytautas Bareika pabrėžia, kad šie dirvožemiai ypač laidūs vandeniui, iš jų greitai išsiplauna maisto medžiagos.
Dėl to jų sudėtį galima pagerinti iš rudens įterpiant priemolio. „Sušalę grumstai per žiemą susimaišys, o šaltis dar juos patrupins. Jei pavasarį į dirvą atsivešite molio, jis bus kietas ir stovės“, – norint pagerinti smėlžemiuose esančių daržų struktūrą nedelsti ragina specialistas.
Dovana dirvai
Nuėmus daržovių derlių, vienas geriausių būdų užimti dirvą ir tuo pačiu ją pamaitinti – sideracinių augalų sėja. Tiesa, tą jau reikėjo padaryti rugsėjo viduryje. Būtent tokį būdą pamaitinti derlių davusią dirvą jau ne vienerius metus naudoja dr. V.Bareika. Jis šiemet sėjo baltąją garstyčią, kuri dezinfekuoja dirvą, naikina nematodus (itin smulkios kirmėlės), o tankus garstyčių pasėlis stelbia piktžoles.
Pasak pašnekovo, geriausia garstyčią į dirvą įterpti, kai ji sukaupia daugiausia maisto medžiagų, t. y. žydėjimo tarpsnyje. „Kitiems metams siūlyčiau daržą apdovanoti jį apsėjus sederaciniais augalais. Paskui juos negiliai įterpti į žemę, o jei plotas didesnis – suarti“, – rekomenduoja V.Bareika.
Planuoja jau dabar
Į užmiestį su gyvenimo draugu užpernai išsikėlusi Milda Juodžiukynaitė sako, kad sėją pradeda dar rudenį. „Kalbu ne apie tiesioginę sėją, o apie jos planavimą. Turime nedidelį daržą, bet vis tiek norime užsiauginti daržovių savo reikmėms. Šiemet auginau svogūnus, salierus, pupas, morkas, agurkus, pomidorus, salotas, ridikus ir kt., todėl jau dabar planuoju, ką kitąmet sėsiu ar sodinsiu jų vietoje. Mama visada sakydavo, kad reikia gerai sudėlioti priešsėlius“, – sėjomainą tiek pakeltose, tiek įprastinėse daržo lysvėse taiko Milda.
Mergina sako gavusi nemažai naudingų patarimų iš tėvų, kurie ją nuo mažens tempėsi į daržą. Anot jos, morkos geriau augs ten, kur praėjusiais metais derėjo bulvės, kopūstai, agurkai ar žirniai, o žirnius geriau sodinti po šakniavaisinių daržovių, agurkai puikiai augs po ankštinių ar svogūnų, cukinijos – po kopūstų, svogūnų.
Atmintinė lapkričio mėnesiui
- Šiltnamyje ir lauko pakeltose lysvėse dirvą purenkite ne didesniu nei 10–20 cm gyliu.
- Tiek pakeltas, tiek tradicines lysves sukaskite, kol žemė neprimerkta lietaus. Po stiprių rudeninių lietų dirvos purenimas gali duoti daugiau žalos nei naudos.
- Į dirvą įterpkite sveikus, nukritusius lapus, nupjautos vejos likučius, perpuvusio mėšlo.
- Smėlžemio prieš žiemą geriau neperkasti. Tačiau galite į lysves įterpti priemolio ar molio. Jį per žiemą šaltis natūraliai supurens.
- Jei dirvoje pastebite atsiradusius asiūklius, rūgštynes, tai ženklas, kad dirvą reikia kalkinti.
Autorius: Monika Kazlauskaitė
