Apie tai, kaip prižiūrėti veją rudenį, kaip paruošti ją žiemai bei kada paskutinį kartą reikėtų nupjauti žolę, papasakojo agronomė Laima Žilienė.
Kada paskutinį kartą pjauti veją?
„Dažniausiai žmonės nustoja pjauti savo veją po pirmųjų šalnų, tačiau tai yra klaida, nes po pirmųjų šalnų dar ilgai tęsiasi normalus ruduo ir žolė nenustoja augti“, – primena pašnekovė ir priduria, kad veją pjauti reikia maždaug 3 centimetrų aukštyje, tam, kad rudeninė saulė šildytų dirvą bei skatintų naujų ūglių augimą.
Paskutinio vejos pjovimo prieš žiemą data priklauso nuo oro sąlygų, tačiau dažniausiai tai būna spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Jei ruduo šiltas bei ilgas, paskutinį žolės pjovimą galima atidėti lapkričio pradžiai, jei ruduo vėsus, tuomet vejos pjovimas turėtų būti spalio gale.
„Per paskutinį vejos pjovimą, žolės ilgį patarčiau palikti vienu centimetru ilgesnį, maždaug 4 centimetrų aukščio. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad ant vejos nebūtų nukritusių vaisių, medžių lapų ar piktžolių“, – pataria L. Žilienė.
Veją nupjovę paskutinį kartą, ją sutvarkykite – sugrėbkite visus nukritusius lapus, nepalikite nupjautos vejos likučių ant žolės, taip pat su grėbliu išgrėbkite išdžiūvusią ir pažeistą veją. Jei vejos plotas nėra didelis, rekomenduojama visą veją sugriebti vejos grėbliu, taip būsite tikri, kad padarėte viską, ką galėjote, kad veja sėkmingai peržiemotų.
Mažinkite vejos drėkinimą
Vejos pjovimui reikalingi aštrūs žoliapjovės peiliai. Jei jie yra atšipę, tuomet žolė yra raunama, būna ištraukiamos žolių gyslelės, veja nudžiūsta ir būtent dėl to gali paruduoti galiukai. Vasarą, kai žolė sparčiai auga, ji atželia greitai, tačiau rudenį pažeista pieva tokia ir lieka.
„Rudenį reikia apmažinti ir vejos drėkinimą. Kadangi jau būna pasibaigusios vasaros sausros, veja gauna pakankamai drėgmės iš gamtos. Palaipsniui reikia vis mažinti vejos laistymą, o orams dar labiau atvėsus visai atjungti vejos laistymo sistemas“, – teigia agronomė.
Dar rugsėjį reikėtų pažiūrėti, koks po veja susidaręs veltinis, nes dėl veltinio veja gali tapti mažiau patvari arba nuvysti ir žūti. Pašnekovė teigia, kad jei po veja matome parudavusį ar pageltonavusį veltinį, tuomet jį reikia pašalinti iš vejos.
Venkite trąšų su azotu
Rudenį vejai taip pat reikalingas aeravimas arba dar kitaip vadinamas vejos vėdinimas. Tai padaryti galite su paprasčiausiomis šakėmis, kurias turi bet kuris sodininkas. Vejoje reikia padaryti maždaug 7 ar 8 centimetrų gylio dūrius. Veją badyti kas 10 centimetrų. Taip į gruntą lengviau pateks oro ir vandens, o šaknys plėsis plačiau.
„Po vejos vėdinimo galima į padarytas skylutes supilti smėlio, kuris pagerins dirvos struktūrą“, – pataria L. Žilienė.
Rudenį taip pat reikalingas vejos tręšimas. Nepatartina tręšti žolės trąšomis, kuriose yra azoto. Reikėtų rinktis tokias, kuriose yra kalio ir fosforo, todėl nuėjus į parduotuvę reikia atidžiai išnagrinėti trąšų sudėtį.
„Kadangi azotas aktyvina vejos augimą, jo naudoti negalima, nes prieš žiemą kaip tik nereikia, kad veja augtų, nes po žiemos vaizdas bus negražus. Prieš žiemą reikia stiprinti žolės šaknis, todėl ir yra reikalingas kalis su fosforu“, – apie trąšas aiškina pašnekovė.
Jei jums nėra priimtinas vejos tręšimas nenatūraliomis trąšomis, tuomet galite to nedaryti. Svarbu nevaikščioti ant vejos po šalnos ar kai ant žolės yra sniego. Taip pat negalima versti sniego krūvų ant vejos. Taip sumažinsite pelėsinių ligų riziką.
