Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie etiketo taisykles teatre papasakojo „Modernaus etiketo“ įkūrėja, sertifikuota etiketo ekspertė ir lektorė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė. Pokalbio metu pašnekovė išryškino pagrindines teatre daromas klaidas bei pateikė būdus, kaip jų išvengti.
„Labiausiai į akis krentanti klaida – aprangos kodo nepaisymas, ypač kai kalbame apie spektaklius, vykstančius klasikiniuose teatro pastatuose. Tokioje aplinkoje vis dar gajus lūkestis, kad svečiai išreikštų pagarbą artistams ir bendrai atmosferai pasirinkdami šventiškesnius, solidesnius, puošnesnius derinius, vengiant kasdienės aprangos, tokios kaip džinsai ar sunkūs žygio batai.
Kitos dažnai pasitaikančios klaidos yra tarpusavyje susijusios. Jas jungia dėmesingo aplinkos stebėjimo stoka. Pavyzdžiui, bandymas greičiau įeiti į salę ir taip neatsargiai pastumiant aplinkinius ar tiesiog nepaliekant pakankamai privačios erdvės, arba telefono naudojimas tamsioje salėje ryškiausiu režimu. Taip pat telefono garso neišsijungimas, per garsus šnekėjimas tarpusavyje spektaklio metu. Tai standartinės, dažnam pažįstamos klaidos“, – kalbėjo specialistė.
Vėlavimas į spektaklį
Turbūt ne vienas galėtų prisiminti situaciją, kuomet jau užtemus teatro salės šviesoms pro duris prasmukdavo į spektaklį vėluojantys lankytojai. Šis sujudimas neretai išblaško kitus salėje susirinkusius žiūrovus ir neleidžia kokybiškai mėgautis spektakliu.
Tiesa, I. Sapagovaitė-Briedelienė išryškino svarbų aspektą, kad tokių situacijų gali pasitaikyti visiems, o tinkamai pasielgus, į vėlavimą atlaidžiau gali pažvelgti ir kiti susirinkusieji.
„Pirmiausia, mandagu būti iš anksto susipažinus su salės planu, kad įėjus nebūtų sukeltas per didelis šurmulys, pasižiūrėti, kaip patogiausiai, per kuriuos laiptelius, per kurį įėjimą eiti, kad sukeltumėte mažiausiai triukšmo.
Viskas yra žmogiška, tikrai nereikia dėl to jaudintis, tačiau vėluojančių tikslas sukelti kuo mažiau nepatogumų kitiems žmonėms“, – apie vėlavimo situacijas pasakojo specialistė.
Etiketo žinovė taip pat pridėjo, kad svarbu ne tik peržvelgti salės išplanavimą ir iš anksto susirasti savo vietą, tačiau taip pat žinoti, kaip tinkamai eiti pro kitus salėje susirinkusius žmones.
Normalu, kad kitiems žiūrovams gali tekti patraukti kojas ar atsistoti nuo kėdės siekiant praleisti vėluojantį asmenį, tačiau tuomet vėluojantysis, eidamas pro žmones, tai turėtų daryti atsisukęs veidu, o ne nugara į kitus. Ši taisyklė yra universali ir galioja ne tik vėluojantiems, bet ir tinkamu laiku einantiems link savo vietos.
„Vėlavimas, vienu ar kitu atveju, yra trikdis tiems, kurie atvyko laiku. Yra teatrų, kurie savo vidaus taisyklėse yra numatę, kad tokiu atveju svečiai nėra įleidžiami į salę tuo tikslu, kad nebūtų trukdomas spektaklis, o prisijungti leidžiama tik pirmosios pertraukos metu.
Vis tik tuose, kurie įleidžia, eidami atminkite, kad geriau vengti naudoti ryškiausią telefono prožektoriaus šviesą savo vietos paieškoms, bei, kiek tai yra įmanoma, išvengti nesusipratimų bandant penkis kartus patekti į savo vietą“, – akcentavo ji.
Garsus kalbėjimas ir naršymas telefone spektaklio metu
Dar viena susirinkusius į spektaklį žiūrovus erzinanti etiketo klaida – garsus kalbėjimas bei naršymas telefone, pasirenkant patį didžiausią apšvietimo režimą.
I. Sapagovaitė-Briedelienė pasakojo, kad remiantis etiketo taisyklėmis, net jeigu jus erzina nemandagiai besielgiantis, šalia sėdintis žmogus, vertėtų savo kritiką nutylėti, nes kito žmogaus veiksmų komentavimas savaime yra neetiškas poelgis.
Tiesa, tiems atvejams, kuomet garsios kalbos arba naršymas telefone nesiliauja ilgesnį laiką, etiketo specialistė turėjo kitokį patarimą.
„Jeigu iš tikrųjų žmogus garsiai kalba, naršo telefone, tada galima mandagiai ir geranoriškai paprašyti, kad jis pasidėtų telefoną ar kad išeitų pasikalbėti kitur, nes norima mėgautis spektakliu. Dažniausiai tai žmonėms padeda“, – patarimu dalijosi ji.
Pasak pašnekovės, šiuo atveju svarbiau yra ne pati kritika, o jos pateikimo būdas. Dažniausiai nejaukios situacijos kyla ne dėl pasakyto turinio, o dėl panaudoto tono. Kai sugebame ramiai ir be priekaišto balse išsakyti savo prašymą, galime nesukelti nepasitenkinimo ar netgi išvengti konflikto.
„Lyg ir esame įpratę, kad tokio tipo komentarai yra sakomi su grubesne intensija, reiškiant nepasitenkinimą. Galbūt kitas žmogus nepagalvojo, įvyko kažkas svarbaus ar tiesiog buvo išsiblaškęs, tad iš geranoriškos pusės pasakytas komentaras, neprieštarauja etiketo normoms.
Mėgstu kartoti, kad etikete svarbiau ne ką mes sakome, o kaip tai sakome. Ramus tonas, be išankstinių nusistatymų – visada geresnis variantas“, – atskleidė I. Sapagovaitė-Briedelienė.
Gėrimas, valgymas ir apsilankymai tualete spektaklio metu
Paklausta apie tai, ar galima teatro salėje gerti ir valgyti, etiketo specialistė tikino, kad visa tai priklauso nuo paties teatro taisyklių. Pasak jos, kai kuriose vietose, pavyzdžiui, kino teatre, yra įprasta valgyti ir žmonės dažnai ateina nešini užkandžiais, tačiau klasikiniame teatre to nėra.
„Čia viskas priklauso nuo vietos taisyklių. Tarkime, kino teatre kaip ir įprasta valgyti, o Operos ir baleto teatre – nelabai tikėtumėmės, kad kažkas valgytų spektaklio metu“, – aiškino specialistė.
Vis tik su gėrimais yra visai kitokia situacija. Etiketo žinovė tikino, kad jeigu taures yra leidžiama įsinešti į salę, tuomet gerti salėje yra įprasta. Anot jos, neretai parenkamos tokios taisyklės, nes geriant gėrimus nėra kramtymo ar čežesio garso, tad ši opcija priimtinesnė.
Taip pat žiūrovai neretai spektaklio metu susiduria su noru išeiti į tualetą. Pasak specialistės, tokiais atvejais reikėtų žiūrėti savo gerovės.
„Tualetas – toks jau dalykas, kad jeigu reikia, tai reikia. Žinoma, mandagu yra palaukti pertraukos, bet vardan etiketo tikrai nereikia kenkti savo sveikatai, jei išlaukti nepavyksta“, – šyptelėjo pašnekovė.
Aplodismentai spektaklio metu
Dar vienas klausimas, kurį palietė etiketo specialistė, buvo plojimai. Pasak jos, sveikintini yra tie plojimai atsistojus, kurie yra po spektaklio.
Anot jos, atsistojimas – gero tono ženklas, tad ragino visus tokiu būdu pagerbti artistus.
„Atsistojimas rodo pagarbą. Ne tik spektaklyje, bet ir kitose situacijose, pavyzdžiui, sveikinantis, tai yra pagarbos išraiška. Kai atsistojama po spektaklio ir plojama – tai susižavėjimo ir pagarbos išraiškos forma“, – sakė ji.
Vis tik I. Sapagovaitė-Briedelienė skubėjo pridėti, kad plojimas atsistojus ne visuomet yra tinkamas spektaklio eigoje. Pasak jos, tam geriausias laikas – kūrinio dalies ar viso spektaklio pabaiga.
„Ko reikėtų vengti? Viduryje spektaklio, kai norisi paploti, tą daryti atsistojus, nes taip yra užstojamas vaizdas kitiems.
Kalbant apie tai, ar spektaklio pabaigoje visi turėtų ploti atsistoję, tai dažniausiai suveikia minios efektas ir didžioji dalis žmonių stovi ir ploja. Žinoma, būna vyresnių žmonių, kuriems sunku greitai atsistoti ar nekomfortabilu – tuomet geriausia pasirinkti sau patogiausią variantą ir ploti atsisėdus“, – sakė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
