Deja, nesėkmingai – tikroji blynų istorija nebuvo įvardinta net muziejininkų ir etnologų. Tačiau savo skaitytojų negalime palikti nežinioje ir už tai dėkojame Valerijai Kopštalei.
Anūkei, kuri atsiuntė redakcijai laišką su žinia, jog tai jos močiutė yra lietuvių pamėgtų Kėdainių blynų autorė! Taip pat esame dėkingi ir pensininkei Zinai Urbienei, kuri buvo minėtų blynų pavadinimo suteikimo liudininkė. Bet apie viską nuo pradžių.
Anūkės pagyros močiutei
Kėdainių blynų istorija, kaip „Rinkos aikštės“ žurnalistei sakė pati jų autorė Jekaterina Stravinskienė, prasidėjo palyginus neseniai – vos prieš daugiau nei trisdešimt metų. Tiesa, prieš du dešimtmečius istorija jau buvo aprašyta. Deja, ji išliko reto žmogaus atminty.
Anūkė močiutės blynus labai gyrė ir teigė, kad ir kaip pati besistengtų juos gaminti, vis tiek neišeina tokie, kaip močiutės.
„Blynus ji visuomet ruošia, kai mes tik atvažiuojame. Prikepa tiek, jog dar ir namo įdeda, – juokėsi ponios Jekaterinos anūkė. – Keliskart per metus susirenkame visi anūkai pas močiutę ir valgom blynus iki soties. Ji daug išradingų patiekalų ruošia.“
Nors moteris yra puiki kulinarė ir jos patiekalus giria visi, kas tik paragauja, tačiau visą gyvenimą ji dirbo su maistu ir virtuve visiškai nesusijusioje srityje.
Pradėjo dirbti tuometinėje milicijoje, sargavo Chemijos gamyklos teritorijoje prie vartų. „Iš pradžių buvau apsaugos darbuotoja, stovėjau prie vartų pirmais metais, – savo istoriją pasakojo Jekaterina. – Paskui važiavo direktorius, pamatė mane ir sako: „Ko tu, tokia jauna ir graži, stovi čia ir atidarinėji vartus?“ Sakau: „Direktoriau, priimkite į kokį nors cechą. Turiu du vaikus.“ Direktorius paskambino cecho viršininkui.
Kaip tik tuo metu viena moteris išėjo, tai mane priėmė į jos vietą.“
Taigi taip moteris pradėjo dirbti minėtos gamyklos fasuotoja superfosfato ceche.
Dabar jau septyniasdešimt dvejų Jekaterina su nostalgija prisimena anuos smagius laikus. Mat gamykloje ne tik dirbdavo, bet būdavo ir nemažai švenčių.
„Su kolektyvu turėdavome pramogų: gamindavome valgį, ragaudavome, vieni kitus vertindavome, – prisiminimais dalijosi ukrainietė. – Į darbą taip pat važiuodavome ne taip, kaip dabar – visi su automobiliais atskirai, o vienu autobusu, kur su kolegomis aptardavome įvairius receptus, patirtis.
Taip pat kartu važiuodavo ir konservų fabriko moterys. Klausydavomės visi vieni kitų: kaip sriubą virti, ką dėti. Padariau, skanu ir kitiems papasakoju.“
Moteris neslepia, kad buvo nelengvi laikai ir tekdavo pasukti galvą, kaip pigiau ir sočiau būtų galima pamaitinti šeimą. Taigi, tai viena iš priežasčių, kaip atsirado visų pamėgti Kėdainių blynai.
Tiesa, Jekaterina teigia, kad, kas paragauja būtent jos keptų blynų, skonio negali pamiršti ilgai.
Kaip ji pati sako, šiam patiekalui ypatingo skonio suteikia į bulvių tarkius dedamas česnakas ir svogūnas. Šie ingredientai taip pat neleidžia bulvėms patamsėti, jos išlieka baltos.
„Pirmieji blynai buvo daromi ne su malta, kaip mums įprasta, bet su smulkiai pjaustyta mėsa, – recepto paslaptimi dalijosi Jekaterina. – Vėliau Kėdainių valgyklose taupumo sumetimais receptas buvo supaprastintas.“
Svarbu pažymėti ir tai, jog ne tik mūsų krašte ir šalyje išplito šis blynų receptas, bet ir Ukrainoje, kur gyvena pašnekovės giminaičiai.
„Ukrainoje juos pradėjo kepti, kai savo receptu pasidalinau su seserimi, kuri dirba valgykloje, – kalbėjo moteris. – Tik juos ten vadina „dyruny“ (ukrainietiškai – „tarkuoti“)“.
Tuo metu Lietuvoje pavadinimą šiam patiekalui pavyko sugalvoti ne iš karto, jis turėjo kelis variantus.
„Dabartinį blynų pavadinimą suteikiau ne aš, – istoriją pasakojo ukrainietė. – Iš pradžių norėjau juos pavadinti „dyruny“. Paskui buvo siūlymas suteikti mano vardą, bet vardas netiko, tada galvojo – lietuviški, bet galiausiai išėjo Kėdainių blynai.“
Chemijos gamykloje kulinariniai konkursai
Kaip jau minėjome anksčiau, darbe vykdavo ne tik darbas, bet ir šventės.
„Sueidavome paprastos gamyklos moterys, organizuodavome, pavyzdžiui, vyrų dieną. Eidavome su gėlytėmis, sveikindavome vyrus, vyrai moteris per moterų dieną, – šviesiais prisiminimais dalijosi Jekaterina. – Visada salėje dalyvaudavo direktorius, profsąjungos pirmininkas, cechų viršininkai. Ruošdavome stalą. Eidavo komisija, rinkdavo geriausius patiekalus. Skirdavo cechams balus.
Būdavo, kad vieni išeina į pensiją, kiti gimtadienį švęsdavo, tada visa pamaina eidavo sveikinti, ruošdavo vaišes.“
J. Stravinskienė ne tik Kėdainių blynų autorė, bet ir apskritai puiki ir sumani šeimininkė. Kaip ji pati sako, dar anais laikais, kai Lietuvoje niekas nevalgė nei paprikų, nei cukinijų, ji jau ruošdavo iš šių daržovių patiekalus ir visus vaišindavo.
„Anksčiau niekas čia nevalgydavo nei cukinijų, nei paprikų. Aš pripratinau chemikus, – didžiavosi moteris. – Iš Krymo veždavau šias daržoves. Ypatingai skanu būdavo ir visi labai mėgdavo keptas cukinijas su grietinės, kečupo ir česnako padažu. Likdavo visos mėsos, visi kiti patiekalai. Tą patiekalą per bet kokį balių visada suvalgydavo.
Oi, kiek pridarydavau chemikams visokių patiekalų per kokius nors balius…“
Pašnekovė džiaugėsi, kad ji taip pat iš lietuvių daug ko išmoko. O savo žiniomis pasidalijo su giminaičiais.
„Aš nuvažiuoju į Krymą, visi namo gyventojai ateina pasitikti manęs. Laukia stalai, visi viską ruošiame, kas ką mokame, – apie šiltus ukrainiečių santykius pasakojo Jekaterina. – Sesuo su broliu atvažiuoja pas mane į svečius, paragauja, paskui grįžta pas save gamina. Jei ką pamiršta, paskambina pasitikslinti.“
Kad ir kokia išradinga ir išmintinga šeimininkė bebūtų, J. Stravinskienė sau nuopelnų neprisiima. Anot jos, už tai reikia dėkoti Dievui.
„Dievas man duoda tokią mintį ir aš padarau, dalinuosi su visais“, – teigė pašnekovė.
Dar viena blynų pavadinimo atsiradimo istorija
Pensininkė Zina Urbienė kaip šiandien prisimena, kad Kėdainių blynams pavadinimas buvo suteiktas 1973 metais. Kaip ji pati pasakojo, kaip tik tais metais moteris baigė Vilniuje kooperacijos technikumą ir buvo atsiųsta į Kėdainius atlikinėti praktiką.
uometinė Kėdainių visuomeninio maitinimo įmonė „Nevėžis“ restorane rengė naujų patiekalų degustacijas ir pristatymus, – prisiminė pašnekovė. – Dalyvavo Kėdainių visuomeninio maitinimo įmonės vedėja, tuometinės raikoopsąjungos vadovai. Ten buvo pristatytas įvairių patiekalų asortimentas degustacijai.“
Pasak Z. Urbienės, tuo metu periodiškai vykdavo tokie renginiai, kur virėjos siekdavo pripažinimo ir aukštesnės kategorijos. Už tai joms būdavo pakeliama alga. Ypatingai tai buvo svarbu tiems, kas siekdavo meistro vardo, norėdavo gauti aukštesnę, šeštą, kategoriją.
„Renginyje degustacijai ir vertinimui buvo pristatyti ne tik Kėdainių blynai, bet ir gėrimas „Nevėžis“, „Babėnų“ kepsnys, „Svirnelis“, – pasakojo moteris. – Kėdainių blynams pavadinimą suteikė tuometinė Kėdainių visuomeninio maitinimo gamybos vedėja Gailutė Laukevičienė (labai aktyvi, išradinga, mėgstanti naujoves moteris). Komisija klausė, kodėl būtent Kėdainių blynai.
Ji sakė dėl to, kad bulvinius paprastus blynus lietuviai jau turi, žemaičių taip pat, kitokių patiekalų iš bulvių irgi yra… O šitie blynai, kadangi pas mus atsirado, tai taip juos ir pavadinkim.
Taigi, tokį pavadinimą garsiesiems blynams suteikė būtent tame renginyje, kur buvo degustuojami patiekalai.“
