Kovo mėnesį daugelis dar manė, kad iki vasaros koronavirusas tebus blogas prisiminimas. Tačiau realybė tokia, kad ši liga ir toliau veikia kone visas mūsų gyvenimo sritis, rašoma mirror.co.uk.
Nors visi norėtų grįžti į savo „prieškoroninį“ gyvenimą, svarbu likti kiek įmanoma sveikesniems – tiek fiziškai, tiek emociškai – ir saugoti savo artimuosius bei pačius save nuo šiol ligos žiemos laikotarpiu.
Ar žiemą virusas plis greičiau?
Virusai geriau išgyvena už organizmo ribų šaltesnėje temperatūroje. Didžiosios Britanijos Mokslinė patariamoji ekstremalių situacijų grupė (SAGE) teigia, kad 4˚C temperatūra yra optimaliausia koronavirusui.
Vis dar būtina kruopščiai rūpintis rankų higiena. „Esame šiuo atžvilgiu sąmoningesni, o žiemą tai bus dar svarbiau. Reguliaraus rankų plovimo muilu ir vandeniu pakanka, kitu atveju galima naudoti alkoholio pagrindo dezinfekcinį gelį rankoms, jei muilu ir vandeniu rankų nusiplauti negalite.“ – sako dr. Ranj Singh, TV laidos „This Morning“ etatinis gydytojas.
Taip pat ir toliau reikėtų laikytis saugaus atstumo bei dėvėti kaukes.
COVID ar tik peršalimas?
Bloga žinia ta, kad kai kurie COVID–19 ir, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, simptomai sutampa.
„Tiesiog būkite atsargūs ir kreipkitės medikų pagalbos, jei simptomai sunkėja arba jei vis prasčiau jaučiatės.“ – pataria dr. R. Singh. Jis priduria: „Nemanykite, kad visur aplink – korona!“. Gydytojas aiškina, kad panika dėl kiekvieno simptomo gali kelti bereikalingą stresą.
Tačiau yra keletas simptomų, kurie būdingi išskirtinai koronavirusui, todėl į juos verta atkreipti dėmesį.
„Pagrindiniai indikatoriai, kad tai gali būti koronavirusas – skonio ir kvapo pojūčių praradimas, bet tai pasitaiko ne visiems. Taip pat verta sunerimti, jei staiga pakyla temperatūra, prasideda kosulys, pasikeičia skonio ar kvapo pojūčiai. Bendrasis patarimas lieka toks pat – jei blogai jaučiatės, izoliuokitės ir išsitirkite.“
Kaip sumažinti tikimybę užsikrėsti virusu?
Yra keletas paprastų priemonių, kurių galite imtis, jei norite sustiprinti savo imuninę sistemą. Šie patarimai galioja visus metus, taip pat ir žiemą. Dr. R. Singh aiškina:
„Pirma – stenkitės valgyti kiek galite sveikiau, nes pakankamas maistinių medžiagų kiekis padeda organizmui gerai jaustis. Antra – stenkitės kiek įmanoma daugiau judėti, nes taip stiprėja fizinė ir emocinė sveikata. Trečia – gerai išsimiegokite. Dažnai pamirštame, kaip tai svarbu, bet kokybiškas miegas ženkliai veikia mūsų fizinę sveikatą ilguoju laikotarpiu, pagerina emocinę savijautą ir padeda stiprinti imuninę sistemą.“
Kaip rūpintis savo emocine sveikata?
Pasak „Mind“ atlikto tyrimo, daugiau nei pusei suaugusiųjų, niekada gyvenime neturėjusių psichologinių problemų, šiuo laikotarpiu sekasi sunkiau. Išlikti žvaliems, kai nebešvies ir saulė, gali būti dar sunkiau.
Gyvenimo pokyčių ekspertai Nikas ir Eva Speakmanai rekomenduoja pozityvumą palaikyti dėkingumo praktikomis. „Dėkingumas perprogramuoja smegenis ir leidžia pasaulį pamatyti kitu kampu.
Mūsų žadintuvas turi snaudimo mygtuką, kuris žadintuvą atideda septynioms minutėms. Per tą laiką galvojame apie tuos dalykus, už kuriuos esame dėkingi – paprastai per septynias minutes jų sugalvojame maždaug 50. Išbandykite patys namuose.“ – ragina jie.
Taip pat galite įtraukti visą šeimą. „Kiekvieną kartą sakydami ką nors negatyvaus, sakinio pabaigoje pridedame: „bet laimei...“. Jei namuose kas nors pasako ką nors neigiamo, mes vienas kitam nuolat primename pridurti „bet laimei“. Prie to labai greitai priprantama...“
Ką reikėtų valgyti ir gerti?
Deja, stebuklingų maisto produktų bei gėrimų nebūna, bet yra keletas mažų dalykų, kuriuos galima padaryti. Pirmiausia – gerti daug vandens.
Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba primena, kad daugiau laiko praleidžiant namuose reikėtų suvartoti daugiau vitamino D. Žiemą saulės bus dar mažiau, todėl nors vitamino D galima gauti iš riebios žuvies, kiaušinių ir grybų, rekomenduojama gerti ir maisto papildą su vitaminu D.
Kai jaučiame stresą, dažnai jam numalšinti kyla noras atsikimšti butelį vyno. Stenkitės palaikyti subalansuotą mitybą ir alkoholio kiekį apriboti iki 14 vienetų per dieną.
