Vulkanų ir kanjonų apsupta baltuoja Arekipa... Miestas atrodo baltas, nes pastatytas iš porėto ir šviesaus vulkaninio akmens. Kur tik pažvelgsi, pro žalių palmių lapus saulėje spindi baltos bažnyčios, vienuolynai ir vienaaukščiai balti lavos nameliai. Arekipą kerta žemės plutos lūžis, todėl ji nestipriai sujuda bent dešimt kartų per dieną. Tokio akmens pastatai, pasirodo, itin praktiški, kai po kojomis nuolat dreba žemė.
Iš Limos į Arekipą – tūkstantis kilometrų į pietus. Atvažiavau čia autobusu iš Limos per dešimt valandų. Aplinkui miestą plyti kalnuotos dykumos, smėlynai ir žali slėniai. Keliavau po šalį autobusais ir vietinių oro linijų lėktuvais - kreipiausi į vietinę turizmo agentūrą „Qoyllur Tours“, kad parengtų ilgą ir įvairų maršrutą po Peru, nes norėjau kuo daugiau pamatyti. Problemų neturėjau, nes agentūros atstovai ir gidai kalba ne tik ispaniškai, bet ir angliškai, vokiškai ir prancūziškai. Vietinės agentūros prijungia turistus prie savo parduodamų standartinių maršrutų (prie grupės su gidu) arba net parengia individualius ir duoda gidą, jei tik yra bent du norintys keliauti.
Atvykti čia savarankiškai ir naudotis vietinių agentūrų paslaugomis išeina pigiau ir įdomiau, nes pačiam galima susiplanuoti, kiek laiko praleisti įvairiose vietose, jau nekalbant apie tai, į kurias vietas vykti. Keliavau beveik mėnesį su vietine kelionių agentūra po visą Peru, išskyrus šiaurinę šalies dalį, ir vargo neturėjau. Pirkau bilietą iš Madrido į Limą ir atgal už 800 eurų (iš Madrido į Pietų Ameriką bilietai pigiausi, geriausia skristi su „Aircomet“). Galima gauti ir dar pigiau (700 eurų) perkant internete su spec. pasiūlymu iš anksto arba likus 1-2 savaitėms prieš skrydį (jei yra daug laisvų vietų, kainos nukrinta). Iki Madrido galima nusipirkti atskirą bilietą (neblogai su „Flylal“, į abi puses galima tiesiogiai nuskristi už 800 Lt, dar pigiau su „Ryanair“ per Frankfurtą ar kitą miestą, bet nerekomenduočiau – ilgai truks ir kainuos daug jėgų ir kantrybės). Na, o Limos oro uoste pasitiko firmos atstovas su lentelėje įrašytu mano vardu ir pavarde, jis palydėjo ir išvykstant. Peru turizmas gerai išvystytas, keliautojai iš Europos ypač gerbiami, agentūros stengiasi gerai atlikti savo darbą ir viliasi, kad vėl pas juos sugrįšite. Dauguma žmonių irgi labai malonūs, tam tikra prasme net naiviai geranoriški. Bet gatvėje, kaip ir visur, reikia saugotis ir būti budriems, nes Pietų Amerikoje vagių netrūksta...
Limoje patyriau lengvą šoką. Mane pasitiko europietiška sostinė su moderniais namais, aukštos klasės viešbučiais, sutvarkytomis gatvėmis, jaukiais restoranais (o jau maistas!) ir gražiu senamiesčiu. Yra ir lūšnynai. Už miesto. Bet jame ilgai neužsibuvau, nes keliavau į Arekipą.
Arekipos apylinkėse nuolat šviečia saulė, grynas ir sausas oras, o temperatūra svyruoja tarp 10 ir 25 laipsnių šilumos. Slėnyje auginamos alyvuogės, nes žemė čia labai derlinga ir alyvmedžiai dera visus metus. Važiuojant keliais pro slėnio kaimelius iš vietos ūkininkų galima nusipirkti įvairių rūšių, dydžių, skonių ir spalvų alyvuogių, semiamų iš gatvėse išrikiuotų didelių statinių.
Arekipą, antrą pagal dydį Peru miestą, XVI a. oficialiai „įkūrė“ konkistadoro Francisko Pisaro brolis Hernandas, nors miestas čia buvo ir iki jo... Jį supa trys vulkanai – Mistis, Čačanis ir Pikču-Pikču, kurių viršūnės dangų remia daugiau kaip 6000 m aukštyje. Slėnyje beveik visada giedra – saulė plieskia bent jau 300 dienų per metus... Iš visur mieste matyti Mistis, kurio papėdėje ir įsikūrusi Arekipa. Didžiausi Peru vulkanai Koropuna (6425 m) ir Ampatas (6310 m) irgi netoli. Ampato viršūnėje 1995 m. archeologai rado lede įšalusią inkę mergaitę, prieš 500 m. paaukotą dievams. Vulkanai inkams buvo šventi, jų viršūnėse vykdavo ritualinės ceremonijos.
Arekipos apylinkėse žemė ne juokais vibruoja. Važiuojant suskeldėjusiais nuo vibracijos keliais horizonte dažnai matyti nestipriai rūkstantys kalnai. Nerami žemė gyventojams sukelia daug nepatogumų – skeldėja ir trupa keliai, o tarnybos nespėja jų taisyti.
Ką veikti Arekipoje? Pirmiausia aplankyti Ginklų aikštę – ji laikoma gražiausia visoje Pietų Amerikoje, apjuosta arkadų eilėmis iš trijų pusių. Ten, kur nėra arkadų, stovi svarbiausias statinys - XVII a. katedra. Priešais ją – Kompanijos bažnyčia, kurios iš baltojo vulkaninio akmens išskaptuotas portalas irgi laikomas vienu gražiausių Peru. Baltas vulkaninis akmuo gerai atlaiko žemės vibracijas ir drebėjimus, dėl to čia tiek daug iš jo suręstų pastatų. Bet stiprūs žemės smūgiai laikui bėgant sugriaudavo ir juos, daug ką teko restauruoti.
Kitas dėmesio vertas Arekipos objektas - storomis sienomis aptvertas Šv. Katalinos vienuolynas. Jis net kelis amžius buvo visiškai atskirtas nuo pasaulio, tačiau 1970 m. savivaldybė dalį jo atidarė turistams. Neprieinamose patalpose dar liko 30 nuo turistų pasislėpusių vienuolių. Prireiks daugiau nei valandos apžiūrėti šiam statiniui, o gal ir pusdienio, jei būsite atidūs: jame eksponuojama daugiau kaip 400 meno vertybių. Tarnaičių vienuolyne buvo net daugiau nei pačių vienuolių, jos karaliavo gerai įrengtose virtuvėse, tvarkė gražiuosius kiemus ir nieko nestokodamos gyveno tarp meno kolekcijų.
Ką dar gero nuveikti? Skaniai papietauti tradicinius patiekalus siūlančiame „Sol de Mayo“ restorane. Visi Arekipoje žino „Sol de Mayo“, jame pietauja turtingesni vietiniai ir turistai (šiaip dauguma vietinių gyvena labai skurdžiai ir valgo gatvėje už litą ar du parduodamus valgius). Jei restorane ar bare kainos panašios į lietuviškas, žinokite, kad jis pritaikytas turistams. Vietinių užeigose labai pigu, bet ir nelabai švaru. Nors man jie ir prie širdies, gidas vis stengėsi nuo tokių apsaugoti... Be to, buvau informuota, kad tokiose vietose nesaugu. Nesiginčijau. Dėl šventos ramybės. Bet kartą pasprukau ir užėjau į turgaus valgyklą. Patiko nerealiai – purvinoj salėj pasijutau labai laukiamas svečias ir iš virėjo gavau visko paragauti. Dienos meniu tekainavo trys litai. Žmonės buvo draugiški ir paslaugūs. Bet tokiose vietose dažniausiai nei meniu, nei pasirinkimo nėra, o valgoma tai, ką duoda... Beje, ir angliškai niekas nekalba – tik ispaniškai ir quechua, vietine indėnų kalba.
„Sol de Mayo“ nenusivyliau - patiekalai gaminami tik pagal vietinės virtuvės receptus. Čia galima paragauti keptos jūrų kiaulytės cuy chactado, aštriais ryžiais ir mėsa kimštų pipirų rocoto relleno, žalios žuvies ceviche, į bananų lapus suvyniotų tamales... Arekipoje gaminamas šviesus „Arequipeña“ alus. Tautos apetitas atrodo nepasotinamas, o perujiečių virtuvė laikoma viena įvairiausių ir geriausių pasaulyje. Gal todėl sunku atsispirti didelėms puikiai paruošto maisto porcijoms.
Arekipos muziejus, Vulkanų slėnį ir netoliese plytintį Kolkos kanjoną galima aplankyti už 35 solius (maždaug 30 Lt) įsigijus bendrą bilietą (boleto turistico). Jais naudojasi ir kelionių agentūros, vežiodamos turistus savo sudarytais maršrutais, ir pavieniai keliautojai. Tačiau Peru patogiausia naudotis vietinių kelionių agentūrų paslaugomis nei kur nors lankytis savarankiškai, nes daug objektų atidaromi tik pagal jiems vieniems žinomus darbo grafikus: tam tikromis dienomis, valandomis arba tada, kai atvyksta turistų grupė. Be to, agentūros žino išvažiuojamus ir neišvažiuojamus kelius, gamtos parkų taisykles ir sutaupo daug laiko.
Peru yra dvi autobusų kategorijos – turistams ir vietiniams. Turistų autobuso vidus atrodo panašiai kaip verslo klasės lėktuvo salonas (net sėdynių tik trys eilės ir aptarnavimas kaip lėktuve) ir kainuoja tiek, kiek autobusai Europoje (100 km apytiksliai 10 E). Vietiniams skirti autobusai lekia pašėlusiai greitai, komfortas eilinis, o kainos žemos (300 km apytiksliai 15 Lt).
Su „Qoyllur Tours“ kompanija galima susisiekti patiems www.qoyllur-tours.com, [email protected]. Ji organizuoja keliones po Peru ir kitas Pietų Amerikos šalis tradiciniais ir netradiciniais maršrutais, įvairios trukmės turus po visą Peru teritoriją, žygius į Andų kalnus įvairiose Pietų Amerikos vietose, plaukimą valtimis į džiunglių gilumą, jungtines keliones ir žygius aplankant iš karto kelias šalis. Kompanijos tinklalapyje aprašyti standartiniai turai. Informacijos apie Peru ir kitas firmas yra oficialiame šalies turizmo tinklalapyje www.peru.info.
Nuotraukos - Kristinos Stalnionytės ir „News Bridgepix“
