Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai nerekomenduoja energinių gėrimų vartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.
Kofeinas yra augalinė alkaloidų grupės medžiaga, priklausanti ksantinų šeimai. Natūraliai randama kavos pupelėse, guaranos vaisiuose, kolamedžio riešutuose, arbatos lapuose. Kadangi kofeinas yra kartus, šiuos augalus jis saugo nuo kenkėjų. Kofeino yra kavoje, juodojoje arbatoje, šokolade, nes jų gamybai naudojamos natūraliai kofeino turinčios pupelės ir augalų lapai. Kofeinas taip pat gali būti pridedamas į maisto produktus, pvz. energinius gėrimus, saldainius, jo yra kai kurių vaistų sudėtyje.
Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150–225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava. Puodelyje kavos yra 50–150 mg kofeino, puodelyje arbatos – per 50 mg, o kolos gėrime (0,5 l ) – per 35 mg.
Suvartojamo kofeino kiekis labai priklauso nuo įpročių. Šiaurės Europos šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną. Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu.
Kofeinas ir sveikata
Saikingas kofeino vartojimas, Instituto specialistų nuomone, neviršijant 300 mg per dieną (maždaug 3 kavos puodeliai), paprastai suaugusiems nekelia jokio pavojaus sveikatai.
Remiantis atliktų studijų, susijusių su kofeino poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, išvadomis, manoma, kad saikingas kofeino vartojimas neturi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikai.
To negalima teigti apie kofeino vartojimą dideliais kiekiais. Daugiausia kofeino yra suvartojama geriant daug kavos. Be to, širdies ir kraujagyslių ligoms didelę įtaką turi rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, didelis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Trumpalaikis kofeino poveikis
Nuo 100 iki 600 mg kofeino gali paspartinti mintis bei pagerinti bendrą organizmo budrumą. Kita vertus, kofeino vartojimas gali sąlygoti poilsio trūkumą ir koordinacijos sutrikimo atsiradimą. Daugiau negu 2000 mg kofeino per dieną sukelia nemigą, raumenų drebulį bei padažnėjusį kvėpavimą. Kartais šie simptomai atsiranda ir suvartojus mažesnius kofeino kiekius.
Žmonėms, reguliariai vartojantiems kofeiną, atsiranda tolerancija šiems simptomams. Kofeino sukelti simptomai žmonėms, kurie kofeiną vartoją retkarčiais, pasireiškia labiau nei tiems, kurie kofeiną (pvz. kavą) geria dažnai. Išgėrus gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, atsiranda ir kitų fiziologinių reakcijų: padidėjus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimui, padidėja kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyviną diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.
Jautrumas kofeino poveikiui
Žmonių jautrumas kofeinui skirtingas. Nėščios moterys, žmonės, jautrūs kofeinui, bei sergantys tam tikromis ligomis turėtų kofeiną vartoti saikingai. Dauguma epidemiologinių tyrimų rodo, kad kofeino vartojimas mažiau negu 300 mg per dieną nėra siejamas su rizika sveikatai.
Kaip pataria NMVRVi specialistai, nėščioms moterims rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 200 mg kofeino (du puodelius kavos). Nustatyta, kad moterys, vartojančios daug kofeino, gimdo mažesnio svorio vaikus, joms dažniau pasitaiko spontaninis priešlaikinis gimdymas, galimi vaisiaus apsigimimai. Tai nereiškia, kad nėščioms moterims draudžiama naudoti kofeiną. Tačiau kiekviena nėščia moteris turėtų kontroliuoti per dieną suvartojamą kofeino kiekį. Kofeinas gali turėti neigiamos įtakos moterų vaisingumui.
Kofeino metabolizmas žmogaus organizme
Patekęs su maisto produktais į žmogaus organizmą kofeinas absorbuojamas virškinimo trakte ir po 30–45 min. nuo suvartojimo patenka į kraują. Kofeinas (1,3,7 – trimetilksantinas) metabolizuojamas kepenyse ir veikiamas fermentų skyla į tris metabolitus: paraksantiną, teofiliną ir teobrominą. Šie metabolitai šalinami iš organizmo per inkstus. Kofeino vidutinis pusinės eliminacijos periodas yra 4 valandos (trunka nuo 2 iki 10 valandų).
Nėščių moterų organizme kofeino metabolizmas letėsnis. Kofeino poveikis prasideda beveik po pusvalandžio nuo suvartojimo ir trunka apie 3–4 val. Kofeino turinčių gėrimų nepatartina vartoti prieš pat miegą, nes dėl to pailgėja užmigimo laikotarpis, gali sutrinkti miego ciklas, atsirasti nemiga.
Pagrindinis kofeino veikimo organizme mechanizmas yra susijęs su adenozino receptorių stimuliavimu. Adenozinas – tai natūraliai organizme esanti medžiaga. Jis tarpininkauja reguliuojant smegenų veiklą taip įtakodamas miego ir budrumo būklę (gali būti traktuojmas kaip „nuovargio signalas"). Kadangi kofeinas turi panašią cheminę struktūrą kaip ir adenozinas, jis veikia adenozino receptorius. Kofeinas blokuoja nervų sistemos audiniuose esančius specifinius adenozino receptorius, tokiu būdu palaikydamas budrumo būseną. Šio mechanizmo pagalba kofeinas prailgina protinės veiklos trukmę ir nutolina nuovargio atsiradimą. Adenozino receptorių blokavimas gali sukelti kraujagyslių (taip pat ir smegenų kraujagyslių) susitraukimus, todėl gali mažinti migrenos priepuolius ir įvairios kilmės galvos skausmus. Tai paaiškina kodėl kofeino yra tam tikrų vaistų sudėtyje.
Kofeinas energiniuose gėrimuose
Energinius gėrimus dažniausiai vartoja paaugliai arba jauni žmonės. Pasak NMVRVI specialistų, maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra 13–35 metų amžiaus, iš jų – 65 % vyrai. Dėl poveikio centrinei nervų sistemai kofeinas yra viena pagrindinių energinių gėrimų sudedamųjų dalių. Energiniuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą ir padidinti vaikų ir paauglių aktyvumą, kuris šiuo metu ir taip yra labai padidėjęs. Perdozavus energinių gėrimų gali atsirasti stiprus nepageidaujamas poveikis: sutrikti širdies ritmas, atsirasti susijaudinimas, depresija.
Lietuvoje parduodamuose energiniuose gėrimuose kofeino yra maždaug 320 mg/l, t. y. vienoje energinio gėrimo pakuotėje gali būti vidutiniškai 4 kartus daugiau kofeino negu viename kavos puodelyje.
Kofeino ženklinimas
Kiekvienas maisto produktas, kuriuo sudėtyje yra tam tikras kofeino kiekis, turi būti paženklintas specialiu užrašu. NMVRVI specialistai informuoja, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas" pakeitimas, kuriame nurodoma: „Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti be jokių pakeitimų, arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims".
Šis užrašas turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml." Kitų maisto produktų, į kuriuos kofeino įdėta mitybos ar fiziologiniu tikslu (pvz., maisto papildai), etiketėse taip pat turi būti užrašas „Įdėta kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims". Maisto papildų etiketėse nurodomas kofeino kiekis, tenkantis maisto papildo kiekiui, kurį rekomenduojama suvartoti per parą. Kofeinas, kurio natūraliai maisto produktuose nėra, o yra papildomai įdedamas į maisto produktus gamybos metu, visada privalo būti nurodomas sudedamųjų dalių sąraše.
Įdomūs faktai apie kofeiną
Daugiausiai kofeino turi amazonės augalas Guarana (Paullinia guarana ). Jos sėklos turi 5 proc. kofeino. Arbatos lapuose yra 2 – 5 proc. kofeino, matės lapuose – 3 proc., kolos riešutuose – 1,5–2,5 proc., o kavos pupelėse – 0,6–2,8 proc.
Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ir nuo paruošimo (užplikymo) būdo, todėl pvz., viename kavos puodelyje yra du kartus daugiau kofeino negu tokiame pačiame kiekyje arbatos, nors pačiose kavos pupelėse kofeino yra mažiau negu arbatos lapuose.
Mirtina kofeino dozė yra 200 mg kilogramui kūno masės. Vidutinis vyras, sveriantis 70 kg, vienu metu turėtų suvartoti 14 kg šio alkaloido (140 kavos puodelių, 200 arbatos puodelių, 200 kolos skardinių).
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija
