„Riebalų“ mokestis (angl. fat tax) gali išgelbėti gyvybes, teigia politikai ir medikai. Pernai metų pabaigoje Danija tapo pirmąja valstybe, papildomai apmokestinusia maisto produktus, turinčius daugiau nei 2.3 proc. sočiųjų riebalų, nors padėtis Danijoje daug geresnė nei Jungtinėje Karalystėje, kuri taip pat ruošiasi imtis priemonių kovoje su nutukimu.
2010m. atlikti tyrimai parodė, kad 26.1 proc. suaugusiųjų ir 16 proc. vaikų Anglijoje buvo nutukę, o daugiau ar mažiau antsvorio turi net 62.8 proc. suaugusiųjų. Kitaip tariant, kas ketvirtas britas yra nutukęs ir šie duomenys Didžiajai Britanijai leidžia pirmauti gėdingame „storiausių“ šalių sąraše Europoje. Didžiausias nutukimo lygis pasaulyje yra Jungtinėse Valstijose, liekniausi žmonės gyvena Japonijoje, o Europos mastu lyderiauja Didžioji Britanija ir Airija.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas prakalbo apie galimus problemos sprendimo būdus. Akivaizdu, britai nenorėtų pasiekti katastrofiško JAV lygio (35 proc. nutukusių asmenų). Kaip gelbėtis, jei sveiko maitinimosi ir sporto populiarinimas nepadeda? Gali būti, kad prireiks įvesti vadinamąjį „riebalų mokestį“, svarsto politikai. Vis dar nėra vieningos nuomonės, kaip toks mokestis turėtų atrodyti: kiek procentų reikėtų pakelti kainas ir kaip nubrėžti liniją tarp sveiko ir pernelyg riebaus maisto, ir kurias maisto grupes bei saldžiuosius gėrimus derėtų papildomai apmokestinti.
Kaip pavyzdį galima pateikti tabako ir alkoholio akcizus. Anot „DailyMail“, mokesčiai už tabaką į valstybės iždą kasmet įneša 9.3 bilijonus svarų (su rūkymu susijusioms ligoms gydyti išleidžiama 2.7 bilijono), mokesčiai už alkoholį – 8.3 bilijonus svarų per metus (su alkoholiu susijusių ligų gydymas atsieina apie 3 bilijonus svarų). Savaime kyla klausimas – kodėl žmonės, vartojantys nesveiką maistą ir kenkiantys savo sveikatai, taip pat neturėtų papildomai prisidėti prie valstybės biudžeto? Anot specialistų paskaičiavimų, kad poveikis būtų juntamas, šių produktų kaina turėtų pakilti bent jau 20 proc..
Nuogąstaujantiems, kad papildomas mokestis paplonins piniginę, belieka priminti – visuomenė jau moka už apkūnių žmonių gydymą. Užtenka pasidomėti, kiek milijonų ligoninės išleidžia padidintų matmenų baldams ir lovoms, specialiems greitosios pagalbos automobiliams, specialioms svarstyklėms ir panašiems prietaisams, skrandžio veržimo bei kitoms su apkūnumu susijusioms operacijoms. Daugybės pacientų antsvoris pasiekia tokį lygį, kad medikai negali jiems padėti įprastomis priemonėmis (pavyzdžiui, pacientas netelpa į tradicinio dydžio greitosios pagalbos automobilį).
Savaime suprantama, tam tikros ligos ir vaistai daro įtaką žmonių antsvoriui nepriklausomai nuo dietos, bet tokių pacientų procentas nėra didelis.
Siūlomo mokesčio priešininkai teigia, kad valstybė kišasi į privatų žmonių gyvenimą, nepalieka teisės apsispręsti ir imasi auklės vaidmens. Iš tiesų diskutuotina, kokius sprendimus vartotojas turi teisę priimti pats, o ką jam primeta valstybinė politika. Be to, niekas negali garantuoti, kad pabranginus nesveiko maisto produktus, žmonės staiga susirūpins tinkama mityba.
Bet kokiu atveju, kovai su nutukimu turėtų būti imtasi priemonių, nes, anot prognozių, iki 2050m. per metus išleidžiamų mokesčių mokėtojų pinigų suma gali išaugti nuo dabartinių 16 bilijonų svarų iki 50 bilijonų. Ir liūdniausia statistika ne finansinė – nutukimas trumpina gyvenimo trukmę, skatina tokias ligas kaip cukrinį diabetą, širdies ligas ir įvairių formų vėžį.
