Dar 2019 m. pabaigoje pradėjusio plisti SARS-CoV-2 viruso atmainų mokslininkai suskaičiuoja jau gerokai daugiau nei tūkstantį, tačiau tik kai kurios jų sulaukia didelio susirūpinimo ir sukelia didelius iššūkius visuomenei.
Nors naujai pasirodžiusi omikron atmaina greičiau plinta, bet sunkesnės ligos, panašu, nesukelia, neatmetama, kad ateityje galima neišvengti ir naujų atmainų grėsmių.
Pandemijos eigą kol kas pakeitė trys atmainos
Štai Pranzūcija dar neseniai paskelbė aptikusi naują koronaviruso variantą B.1.640.2 su 46 viruso mutacijomis. Tačiau, kaip tikino VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas, dėl to nerimauti pagrindo kol kas nėra.
„Ši atmaina kilusi iš B.1.640, kuri daugiausiai buvo paplitusi Kongo Respublikoje ir, panašu, jos kelias į Europą buvo ganėtinai panašus į B.1.620, kuri Lietuvoje geriau žinoma kaip „Puntuko“ ar „Anykščių“ atmaina, kuri, bent jau kaip atrodo, pasiekė aukštesnį dažnį Afrikoje, o iš tų šalių daugiausiai su keliautojais pakliuvo į prancūzakalbes šalis.
Kalbant vien apie liniją B.1.640, jos atvejų pikas buvo apie vėlyvą lapkritį, tai ji savaime neatrodė grėsmingai sprendžiant vien iš negausių atvejų trajektorijos. Tai jos palikuonių linija B.1.642 šiuo metu juo labiau nekelia kažkokio didesnio susirūpinimo“, – komentavo jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad atmainų nustatoma kur kas daugiau, nei apie tai kalbama plačiajai visuomenei. „Vien jau šie nomenklatūriniai atmainų pavadinimai, tie skaičiai rodo, kiek iki tol atmainų buvo aprašyta.
Akademiniam interesui įdomios visos atmainos, bet visuomenės gyvenimo tai kažkaip daugiau nekeičia. Kol kas ženkliai pandemijos eigą yra pakeitusios tik trys – B.1.17 (geriau žinoma kaip „alfa“), B.1.617.2 („delta“) ir B.1.152.9, t.y. „omikron“, – akcentavo jis.
Viruso mutacijos – įprastas dalykas
Anot G. Dudo, jei norėtume, galėtume kiekvieną kurioje nors linijoje atsiradusią naują mutaciją pavadinti nauja atmaina.
„Tokiu atvejų išsiplėstume turbūt iki netoli milijono. Oficialiai PANGO nomenklatūroje pavadintų atmainų jau yra virš 1200. O tos, kurios kažkaip sudomino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), jų yra mažiau – tai visos atmainos, turinčios graikų abėcėlės pavadinimą. Ir vėlgi, kaip minėjau, iš visų jų kažkaip ženkliai pandemijos trajektoriją pakeitė tik trys“, – sakė virusų tyrinėtojas.
Antrindamas jam VUL Santaros klinikų Biobanko vadovas, medicinos biologas Daniel Naumovas sakė, kad naujos atmainos atsiranda kasdien, tačiau toli gražu ne visos jos yra epidemiologiškai svarbios.
„Mutacijos viruse atsiranda jo dvigubėjimo metu ir tai yra natūralus procesas. Kuo greičiau dauginasi virusas ar bet koks organizmas, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks mutacija. Dažniausiai dauguma mutacijų virusui būna evoliuciškai nepalankios“, – aiškino medicinos biologas.
Kaip greitai galime išgirsti apie naują atmainą?
Nors apie omikorn atmainą išgirdome dar praėjusių metų pabaigoje, svarstoma, kiek realu, kad artimiausiu metu galima būtų sulaukti dar naujos koronaviruso atmainos. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, omikron tikrai ne paskutinė koronaviruso atmaina, apie kurią kalbame.
„Tai tik 15-ta graikų abėcėlės raidė, dar beveik tiek pat turime. Virusas turi išgyventi, išlikti ir jis ieško ląstelių, palankių terpių, o ta terpė yra žmogaus gleivinės ląstelė ir jis ten patekęs pradeda daugintis ir išplisti. Bet jei žmogus turės imunitetą po ligos ar skiepijimo, virusui papuolus į ląstelę jis bus sunaikintas ir pašalintas, jis nebegebės pasidauginti, mažės tikimybė, kad įvyks jo mutacija“, – aiškino ji.
Su tuo, kad omikronas nėra paskutinioji atmaina, trukdanti mums gyventi, sutiko ir D. Naumovas. Visgi kartu jis pabrėžė, kad dar nėra aišku, kiek naujos atmainos galėtų kelti susirūpinimo.
„Ar šiandien girdėsime apie susirūpinimą keliančią atmainą? Tokia tikimybė yra, bent matome, kad yra tokia tendencija, kad kas pusmetį atsiranda nauja atmaina, kuri sugeba išplisti per daugelį kontinentų. Ir būtent tai yra blogiausia, nes jei atsiranda nauja atmaina ir dingsta, tai nėra taip blogai“, – sakė medicinos biologas.
Visgi G. Dudas svarstė, kad greičiausiai ypač graikų abėcėlės raidžių nomenklatūra per artimiausius metus bus apleista būtent dėl to, kad visuomenės bus plačiai imunizuotos.
„Manau, būtent po to, kai jau žinosim, kaip ši banga praėjo, koks buvo hospitalizacijų rodiklis, kokios buvo ligoninių apkrovos, kiek mirčių, galėsime realistiškiau įvertinti omikron, o ją šiuo metu vertiname atsargiai, nes yra daug nežinomųjų, kurie yra kritiniai“, – kalbėjo jis.
Pandemijos gali kartotis?
Anot G. Dudo, pati omikrono atsiradimo istorija rodo, kad ramūs būti niekada negalėsime.
„Labai stipriai įtariame, jog omikrono protėvis dar 2020 m., prieš visus skiepus pakliuvo į kažkokį rezervuarą ir tuomet, praėjus šiek tiek virš metų, peršoko atgal į žmones ir gebėjo toliau plisti. Tai vien tas faktas, kad tai įvyko vieną kartą, sufleruoja, kad tai gali atsitikti dar kartą.
Taigi negalime atmesti tokio scenarijaus, kad ateityje atsiras kažkokios naujos atmainos, kurios bus antigeniškai pažengusios, kurios galės užkrėsti žmones, kurie nebus matę panašios atmainos. Ir mes taip pat žinome, kad nemažai gyvūnų yra užkrėsti SARS-CoV-2, kuriems virusas peršoko nuo žmonių. Tai gamtoje turime ganėtinai daug Pandoros skrynių, kurios anksčiau ar vėliau gali grįžti su kaupu“, – konstatavo mokslininkas.
Mitas, kad atmainos „eina tik geryn“
Kartu G. Dudas paneigė dažnai girdimą mitą, kad virusas visada evoliucionuoja taip, kad tampa tik „mažiau piktas“ .
„Tai itin dažnai girdimas mitas, nesuprantant, kad SARS-CoV-2 viruso atveju sąsaja tarp viruso perdavimo ir mirtingumo yra neegzistuojanti. Taip yra todėl, kad žmonės, kurie yra užsikrėtę, jie gali užkrėsti kitus apie savaitę, o mirtys prasideda labiau praėjus dviem savaitėms.
Tai, vienas dalykas, pati natūrali atranka atrenka efektyviau plintančias atmainas ir nesvarbu, ar jos sukelia didesnį mirtingumą, ar mažesnį. Tai bus vienintelis natūralios selekcijos taikinys. Ir ką mes matėme iki šiol, tai buvo tas blogesnis scenarijus su delta arba alfa, kur padidėjęs perdavimo efektyvumas susietas su ženkliai padidėjusiu viruso titru žmogaus organizme. Reiškia, kuo daugiau viruso, padaroma žymiai daugiau žalos, žymiai agresyviau turi reaguoti imuninė sistema“, – dėstė mokslininkas.
Tuo metu su omikronu, jo aiškinimu, matomi tam tikri ženklai, kurie rodo, kad fiziologiškai jis ženkliai skiriasi nuo kitų atmainų.
„Bet to negalime tiesiogiai vertinti kaip sumažėjusį mirtingumą, kadangi mes matome omikron plitimą ypač plačiai skiepytose populiacijose, kur, žinome, kad hospitalizacijų ir mirčių rizika yra ženkliai sumažėjusi“, – pastebėjo virusų tyrinėtojas.
Ar naujos atmainos gimsta neimunizuotose populiacijose?
Paklaustas, ar didesnė tikimybė mutuoti virusui išliks mažiau imunizuotose populiacijose, G. Dudas patvirtino, kad mutacijoms rastis gali turėti įtakos ir imunosupresuoti asmenys, bet visgi kaip didesnę problemą jis įvardijo minėtąjį rezervuarų atsiradimą.
„Neimunizuotų žmonių pasaulyje turėtų būti visiškas minimumas, nes ko „nepagavo“ pirminės rūpestį keliančios atmainos, „pagavo“ delta. Ir šiuo metu taip gali nutikti su omikron, kuris gali gana sėkmingai „prasinešti“ per imunizuotas populiacijas. Šiuo atveju net skiepijimas populiacijoje, kurios iki šiol nėra gavusios skiepų, jau yra ženkliai per vėlus. Juo labiau jei jie bus persirgę, ta rizika mažėja“, – pastebėjo jis.
D. Naumovas savo ruožtu priminė, kad kuo daugiau bus užsikrėtimo atvejų pasaulyje, tuo virusas turės daugiau galimybių mutuoti, evoliucionuoti ir atsirasti naujoms atmainoms.
„Ar skiepytuose žmonėse virusas trumpiau gyvena, nei nepaskiepytuose? Taip yra – jei virusas užsilaiko trumpiau, reiškia, rečiau dauginasi ir mažesnė tikimybė, kad įvyks mutacija. Bet virusui dar baisu, kad jis šokinėja nuo žmonių į gyvūnus ir atgal, tad išliks tikimybė, kad virusas toliau keisis ir kels kažkokį susirūpinimą. Bet manau, kad tas susirūpinimas bus mažesnio lygmens“, – kalbėjo jis.
Šį teiginį specialistas argumentavo štai tokiu pavyzdžiu. Tailande per pirmąją bangą taip niekas nesirgo, nes jau turėjo dalinį imunitetą ligai.
„Taip buvo dėl to, kad ten yra dažni SARS virusai. Kadangi tai iš dalies panašūs virusai, kadangi žmonės jau turėjo šiokį tokį imunitetą, dėl to žmonės mažiau sirgo. Taigi taip išeina, kad ir nes turėsime tiek skiepų, tiek po persirgimo sukeltą imunitetą“, – kalbėjo D. Naumovas.
