1980 metų spalį Kaune gimusi A. Jagelavičiūtė vėliau mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, kur mokėsi drabužių dizaino, ir Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tapybą ir įgijo bakalauro diplomą.
Ji dirbo mados žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vyr. redaktore, buvo stiliaus platformos „StiliuSOS“ įkūrėja, viena labiausiai sekamų lietuvių socialiniuose tinkluose. Ji taip pat žinoma kaip laidų vedėja, knygų autorė.
Prieš dvejus metus žinia apie garsios šalies moters mirtį sukrėtė ne vieną. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, ji sirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi ir medikams nepavyko išsaugoti A. Jagelavičiūtės gyvybės.
Plaučių uždegimas – klastinga liga, dažniausiai pranešanti apie save įvairiais simptomais, tačiau kai kuriais atvejais iš pradžių jų galima ir nepastebėti.
Apie tai, kokie simptomai gali išduoti plaučių uždegimą bei kuo gripo ir kitų virusų sukeltas plaučių uždegimas skiriasi nuo koronaviruso sukeltos pneumonijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Plaučių uždegimo simptomai
Visiems žinoma, kad susirgus gripu ar koronavirusu, pakyla temperatūra, ima laužyti kaulus. Virusologas pastebi, kad tokiais pat ar panašiais simptomais prasideda plaučių uždegimas.
„Dažniausiai vis tik bus pakilusi temperatūra, 38,5 ar daugiau, bet daliai žmonių ar dėl nusilpusio organizmo, ar dėl kitų priežasčių, arba pradžioje gali nepastebėti ir tokių simptomų gali nebūti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Plaučių uždegimui taip pat būdingi viršutinių kvėpavimo takų ligas išduodantys simptomai: kosulys, sloga, gerklės skausmas ir t. t.
Vis tik, kai virusas pažeidžia plaučius, gali pasireikšti ir rimtesni, daugiau nerimo keliantys simptomai:
„Kai virusas leidžiasi žemyn, kai pažeidžiami plaučiai, paprasčiausiai gali pasireikšti kosulys su skrepliavimu iš vidaus, vadinamas šlapias kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, galų gale, įvairūs skausmai: raumenų, sąnarių ir panašiai.“
Virusologas atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti save ir savo būklę. Pašnekovo teigimu, jei persirgus gripu ar kita peršalimo liga atrodo, kad jau pasveikote, o kitą dieną ar dar po kiek laiko įvyksta vadinamasis ligos atkrytis, tai gali signalizuoti apie prasidėjusį plaučių uždegimą.
Plaučių uždegimą gali sukelti ne tik gripo ar kiti virusai ir dar pandemijos pradžioje ne vienas pacientas skundėsi, kad jaučiasi tarsi skęstų savo plaučiuose ar skysčiuose, toks jausmas apima silpnėjant plaučių funkcijai ir alveolėms užsipildžius skysčiu.
Plaučių uždegimas pažeidžia ne tik plaučius
Be viso to, plaučių uždegimas gali pakenkti ne tik plaučiams – nuo šios klastingos ligos gali nukentėti daugybė kitų organų.
„Koronavirusas pažeidžia mūsų kraujagysles, o tuomet, iš vienos pusės, gali formuotis trombai, priklausomai nuo to, kur nukeliaus, gali būti ar infarktas, ar insultas. Iš kitos pusės, gali būti pažeista širdis – miokarditas ir eilė kitų organų.
Ta pažaida, kai kalba eina apie virusus, o ypač apie koronavirusą, šalia plaučių uždegimo (peneumonijos) gali būti pažeista ir eilė kitų organų“, – aiškino S. Čaplinskas.
Tokie atvejai yra itin sudėtingi ne tik dėl paties plaučių uždegimo mechanizmų, bet ir tolimesnių pažaidų komplikuojamas gydymas – jis turi būti atitinkamas priklausomai nuo to, kokie organizmo pažeidimai aptinkami.
Visą pokalbį su profesoriumi, virusologu S. Čaplinsku laidoje „Sveikatos DNR“ žiūrėkite žemiau esančiame vaizdo įraše:
Plaučių uždegimo komplikacijos
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas, nors daugeliu atvejų plaučių uždegimas apsieina be komplikacijų, jos gali išsivystyti ir smogti itin skaudžiai.
„Komplikacijos gali būti labai įvairios. Kai kuriems pacientams jis praeina be gydymo arba skiriant simptominį gydymą priešuždegiminiais vaistais ar deguonies terapija. Esant bakterinei infekcijai, praktiškai visais atvejais reikalingas gydymas antibiotikais.
O uždelstas negydymas gali komplikuotis visomis kitomis problemomis: progresuojančiu plaučių uždegimu, kada pažeidžiamas plaučių plotas tampa didesnis, mažėja plaučių oringumas ir žmogus negali normaliai kvėpuoti, sutrinka deguonies patekimas į kraują.
Dėl deguonies bado blogėja kitų organų funkcija: pirmiausia nukenčia smegenys, po to kepenys, inkstai“, – vardijo P. Uksas.
Dar viena galima komplikacija – sepsis. Tai sisteminis organizmo atsako sindromas, turintis įvairias išraiškas:
„Sunkiausia sepsio komplikacija yra septinis šokas. Tokiu atveju, dėl infekcijos žmogus nebegali išlaikyti normalaus arterinio kraujospūdžio, atsiranda šokas ir sutrinka visų organų veikla. Sepsinis šokas progresuoja labai greitai, jis gali būti ir žaibinis.“
Pasiteiravus, ar dažnai sepsis tampa mirties priežastimi, pašnekovas pažymėjo, kad dažnu atveju pacientus pavyksta išgelbėti.
„Sepsis yra blogos prognozės rodiklis, jeigu mes kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, jeigu kalbame apie žmones, kurie turėjo daug gretutinių ligų. Jauniems, sveikiems žmonėms sepsis iš principo nėra mirtina liga, bet ne absoliučiai daugumai. Svarbiausia suvaldyti patį infekcijos šaltinį, iš kur atsirado uždegiminis atsakas“, – paaiškino P. Uksas.
Didesnė plaučių uždegimo komplikacijų tikimybė kyla tam tikroms pacientų grupėms:
„Visos infekcinės komplikacijos daugiau būdingos pacientams, kurie jau turi kažkokių kitų ligų, jeigu yra imunosupresinės būklės, onkohematologiniai, onkologiniai ligoniai, ligoniai, turintys kitų infekcinių susirgimų ir imunosupresiją – sergantys ŽIV, AIDS, hepatitais.
Taip pat tiems, kurie turi imunosupresiją dėl organų transplantacijos. Tai reiškia, jų imuninė sistema nėra tinkamai funkcionuojanti.“
Įtakos gali turėti ir genetika. Pacientams, kurie turi genetiškai pakitusį atsparumą infekcinėms ligoms, kyla didesnė komplikacijų rizika.
„Bet jauniems, sveikiems žmonėms, neturintiems gretutinių ligų, plaučių uždegimas, jeigu jis yra anksti diagnozuojamas, gydomas pakankamai gerai ir lengvai, komplikacijų nesukelia“, – pridūrė P. Uksas.
.jpg)
