Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų, taip užtikrindamos ir gausesnį derlių, taikomi įvairūs sėklų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui vertėtų žinoti bei išmanyti.
1. Kalibravimas. Tai sėklų rūšiavimas pagal kokybę į stambias, smulkias, lengvas ir sunkias. Kokia kalibravimo nauda? Vienodo dydžio sėklos dirvoje vienodžiau dygsta.
2. Beicavimas. Tai ligų sukėlėjų, kurie plinta su sėklomis, naikinimas naudojant fungicidus, fungicidinių ypatybių turinčias mineralines ir biologines medžiagas, šilumą. Populiariausios daržovių veislių sėklos parduodamos beicuotos, tačiau nebeicuotas galima apdoroti ir namuose. Tokiu atveju sėklos mirkomos fungicido „Previcur energy“ (1,25 proc.); cheminių medžiagų – kalio permanganato (1 proc.), vandenilio peroksido (3 proc.), pelenų (5 proc.); augalinių ištraukų ar ekstraktų – česnako (25 proc.), alijošiaus; pikio; mikroelementų – boro rūgšties (0,05 proc.), vario sulfato (0,02 proc.) ar mangano sulfato (0,03 proc.) tirpaluose. Be to, yra galimybė sėklas apdoroti termiškai – karštu vandeniu, kadangi taip sunyksta sėklų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai.
3. Sėklų mirkymas. Morkų, svogūnų, burokėlių ir kai kurių kitų daržovių sėklos ilgai nedygsta, todėl jos prieš sėją mirkomos šiltame paprastame arba sniego vandenyje. Greičiau dygstančios sėklos mirkomos 12 valandų, lėčiau – parą, o žirniai ir pupelės mirkomos 2 valandas, 20-22’C vandenyje. Vandenyje sėklos laikomos tol, kol išbrinksta, tačiau vandenį reiktų keisti vieną ar du kartus per dieną. Pasėtos išbrinkusios sėklos sudygsta 3-4 dienomis anksčiau negu nemirkytos. Tiesa, atminkite, kad mirkytas sėklas būtina sėti į šiltą drėgną dirvą.
4. Sėklų daiginimas. Daigintos sėklos sudygsta lygiau ir 4-6 dienomis anksčiau negu nedaigintos. Sėklos užpilamos kambario temperatūros vandeniu, kuris keičiamas 2-3 kartus, kad gautų oro. Išbrinkusios sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir uždengiamos drėgna drobe. Be to, drobė turėtų būti nuolatos drėkinama, kad neišdžiūtų. Kuomet prasikala sėklos ilgumo daigas – jis sėjamas į daigyklą, kuri pripildyta šilta ir pakankamai drėgna dirva.
5. Sėklų stratifikavimas. Vienas labiausiai paplitusių būdų, kurių imamasi norint suaktyvinti fiziologinius procesus, sužadinant fermentų veiklą, maisto medžiagų apykaitą bei sėklos gemalo augimą ir vystymąsi – stratifikavimas (sėklų šaldymas). Tai reiškia, kad sėklos, esančios ramybės būsenoje, sumaišomos su drėgnu smėliu ir palaikomos žemoje temperatūroje (+1-20 C). Šį būdą rekomenduojama naudoti kai kurioms rūšims prieskoninių augalų sėkloms.
6. Sėklų dražavimas. Naudojantis šiuo būdu, sėklos apveliamos mitybinių ir apsauginių medžiagų mišiniu. Tai padaryti namų sąlygomis sudėtinga, todėl paprasčiausia jas įsigyti jau dražuotas specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai dražuojamos brangios arba labai smulkios sėklos (salotos, trūkažolės, begonijos, petunijos) – taip koreguojamas sėklos dydžio tolygumas, kuris pagerina sėjimo procesą, t.y. jas lengviau pasėti.
7. Sėklų sėja juostoje. Dar vienas paplitęs sėklų apdorojimo būdas – juosta. Smulkias sėklas užklijuotas ant popierinių juostų patogiau sėti, jų reikia mažiau, o išdygus daigams, jų nereikia retinti. Tokias morkų, salotų, prieskoninių augalų, ridikėlių sėklų juostas galite rasti specializuotose parduotuvėse. Tokiu būdu profesionaliai jau paruoštos sėklos „įveliamos“ į sėklų juostas nenaudojant klijų ir taip užtiktrinamas geresnis sėklos daigumas.
