23-ejų kaunietė Miglė (vardas pakeistas, – tv3.lt) patyrė tokius stiprius menstruacijų skausmus, kad jai nepadėdavo beveik niekas – nei vaistai, nei šilti kompresai.
Iš skausmo imdavo vemti
Dar būdama mokykloje, 10-oje klasėje, mergina pradėjo patirti itin stiprius pilvo skausmus menstruacijų metu – įprasti skausmą malšinantys vaistai buvo neveiksmingi, todėl tekdavo griebtis leidžiamųjų vaistų arba, esant blogesnei situacijai, vykti į medicinos įstaigą, kur jai būdavo statoma lašinė difuzija: „Kartais skrandis nepriima vaistų, taip skauda, kad vemi ir išvemi vaistus“.
Sulaukusi 16 metų, ji pirmą kartą apsilankė pas ginekologę, tačiau nesulaukė patarimų, kaip išspręsti problemą. Kai jos hormonai susireguliavo ir menstruacijų ciklas tapo pastovus, prasidėjo intensyvūs skausmai.
Nors šiuo metu mergina vartoja kontraceptines tabletes, kad sumažintų menstruacijų skausmus, jos savijauta yra žymiai pagerėjusi.
„Galima ir funkcionuoti, ir veikti. Jeigu kažką skauda, tai minimaliai, išgeri vaistų, jie suveikia ir to užtenka. Jei dar labiau pradeda skaudėti, išgeriu stipresnių vaistų“, – sako ji.
Mergina pasakoja apie sunkią patirtį, kai būdama 11-oje klasėje, mokykloje patyrė nepakeliamus pilvo skausmus. Ji prisimena, kaip skausmas prasidėjo dar prieš pamoką, valgant pietus, o pamokos metu tapo nepakeliamas.
„Pamokos metu dar iškentėjau skausmą, bet atsimenu, kad draugė mane parvežė namo ir vėliau su mama vykau į priimamąjį, nes buvo tokie dideli skausmai, kad vėmiau iš skausmo, buvo bendras silpnumas.
Viską skauda. Atrodo verki, vemi, sunku pajudėti. Buvo taip silpna, jog maniau nualpsiu. Nuvykus į priimamąjį, man pastatė lašinę difuziją, davė nuskausminamųjų, nes kaip ir sakiau, geriamus vaistus išvemdavau“, – skaudžia patirtimi dalijasi Miglė.
Atsaini gydytojų reakcija
Miglė pasakoja, kad jos menstruacijų ciklas trukdavo 7 dienas, o skausmai prasidėdavo dar prieš pat jo pradžią: „Pirmas tris dienas nieko negalėjau daryti, tik gulėti lovoje. Vartojau vaistus ir atrodydavo taip, tarsi mirsiu. Man skaudėdavo taip stipriai, kad mama sakydavo, jog tai beveik kaip gimdymas“.
Mergina prisimena vieną incidentą ligoninėje, kai laukė kraujo tyrimų. Brolis ją nuvežė ir pasakė juokingą frazę, todėl ji nusijuokė. Jai seselė tada pasakė: „Oi, tai tau čia ne taip skauda, jei juokiesi“, – pasakoja Miglė. Tačiau vėliau ji apsivėmė nuo skausmo, ir tik tuomet seselė suprato situacijos rimtumą.
„Dažnai būdavo, kad nevažiuodavau į priimamąjį, nes seselės piktai priimdavo, maždaug: „Ko tu čia nori?“. Važiuodavau į polikliniką ir buvau iš anksčiau nusipirkusi leidžiamų vaistų. Juos man ten suleisdavo.
Nuo tų vaistų man visą mėnesį skaudėdavo raumenį, į kurį jie būdavo suleidžiami, jausdavau skausmą bėgiojant ar sportuojant. Kaskart būdavo, kad negalėdavau nieko valgyti, nes vemdavau ir skaudėdavo pilvą. Po lašinių difuzijų šiek tiek atsigaudavau, bet kitą mėnesį vėl viskas kartodavosi“, – pažymi kaunietė.
Pasak Miglės, atvykus į priimamąjį kitos gydytojos į jos situaciją taip pat žiūrėjo „pro pirštus“. Ji pasakoja, kad viena seselė jai patarė gerti daugiau vandens, o kitos galvodavo, kad dėl savo skausmo mergina meluoja.
„Kai 16 metų buvau pas ginekologę, man pasakė: „pagimdysi ir praeis“. Man 16, o kada aš gimdysiu ir ką man daryti iki to – nieko nepasakė. Kankinausi dar vienus metus ir po metų nuvykau pas kitą ginekologę.
Man vis dar nebuvo išrašę jokių kontraceptinių vaistų, patarė gerti vaistus nuo skausmo ir pasakė, kad man yra dismenorėja – skausmingos menstruacijos. Visgi prieš 3 metus, būdama 20-ties, susikaupiau ir nusprendžiau nueiti pas ginekologę dar kartą, kad man išrašytų tabletes“, – atskleidžia ji.
Šiuo metu mergina jau trečius metus vartoja kontraceptines tabletes ir dabar skausmai sumažėjo iki minimalios ribos – menstruacijų metu gali toliau užsiimti įprasta veikla.
Pataria – nekentėti skausmo
Miglės teigimu, visuomenėje retai kalbama apie įvairias menstruacijų problemas ir ligas, o švietimo mokyklose šiuo klausimu trūksta.
„Mokykloje turėdavome pamoką, per kurią pasakodavo apie menstruacijas, bet niekas nepasakodavo, kad kažkam būna labai blogai, o kitoms – viskas gerai. Mažai informacijos ir patarimų, ką daryti, jeigu tau blogai.
Nueini pas specialistę, o ji tau nepataria, tik ištaria žodžius: „pagimdysi ir praeis“. Pakankamai neaptarta tema, nėra aiškių sprendimų ir variantų. Supratingumo trūksta iš moterų gydytojų“, – nuogąstauja kaunietė.
Pasakodama apie tai, kokias priemones yra išbandžiusi skausmo malšinimui, ji atskleidžia, kad dažnai naudodavo šiltus kompresus ir pūslę pilvui šildyti, bet vaistai buvo pagrindinė priemonė.
„Iš pradžių buvau girdėjusi, kad reikia vartoti vitaminą C prieš menstruacijas, todėl bandžiau receptą su citrina ir medumi, nes žmonės teigė, kad „labai padeda“. Išbandžiau ir natūralius metodus, tačiau jie teikė tik nedidelę pagalbą“, – sako mergina.
Miglė visoms merginoms siunčia svarbų patarimą – nekentėti skausmo ir nesitikėti, kad jį galima ištverti be vaistų. Ji pažymi, kad toks požiūris tik dar labiau išvargina organizmą.
„Jeigu paprasti vaistai nepadeda, reikia eiti pas ginekologę, o jeigu ji nesiūlo rimtesnių ar kontraceptinių vaistų, reikia prašyti ir sakyti, jog reikia. Jeigu kankinsitės, niekas medalio už tai neduos, kad nuėjai į darbą, prasikankinai ir gadinaisi sveikatą“, – teigia mergina.
