Pirmasis klausimas, kuris kyla daugeliui – kiek raudonos mėsos yra „sveikas“ kiekis? Gyvensenos medicinos specialistė Ana Patapienė sako, kad per savaitę nerekomenduojama viršyti 500 gramų šio produkto, o tai sudaro maždaug dvi vidutines porcijas.
„Raudoną ir maltą mėsą rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip du kartus per savaitę, kalbant apie dienos normą, porcijos dydis turėtų būti apie 80–85 gramus“, – sako specialistė.
Pasak A. Patapienės į raudoną mėsą įeina jautiena, aviena, kiauliena, antiena, triušiena, o paukštiena, tai yra, vištiena ir kiauliena, priskiriama prie baltos mėsos. Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta norma, per savaitę turėtumėme suvartoti mėsą 3-4 kartus.
Rizika susirgti ir baltymai
Ekspertės teigimu, tokios normos grindžiamos ne tik bendrais patarimais, bet ir moksliniais tyrimais.
„Didesnis raudonos mėsos suvartojimas gali padidinti riziką susirgti skrandžio, krūties ar storosios žarnos vėžiu ir antro tipo cukriniu diabetu. Kita vertus, tinkamas kiekis ir kokybė gali būti naudingas organizmui, nes raudona mėsa yra svarbus baltymų ir geležies šaltinis“, – priduria A. Patapienė.
Ji atskleidžia, kaip skaičiuoti, kiek iš tikrųjų žmogui reikia baltymų:
„Nesportuojančiam žmogui pakanka 0,8 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną. Tai reiškia, kad jei žmogus sveria 70 kilogramų, jam reikia apie 56 gramų baltymų per dieną. Tokią normą galima pasiekti net nevalgant mėsos kiekvieną dieną.“
Vienas populiariausių mitų – kad be mėsos negalime gauti pakankamai baltymų ar geležies. Tačiau A. Patapienė neigia šį įsitikinimą:
„Baltymus galime surinkti ir suvalgę kitus maisto produktus: kiaušinius, varškę, žuvį ar net augalinius baltymus. O tuose produktuose juk irgi yra ne tik baltymai, bet ir mineralai, ir vitaminai, ir geležis. Be to, geležį mes galime gauti ir iš augalinių baltymų, nebūtinai tik iš mėsos.“
Tiesa, mitybos ekspertė priduria, jei organizme trūksta geležies ar yra polinkis į mažesnį hemoglobino kiekį, mėsa gali padėti greičiau atkurti geležies atsargas. Kuo raudonesnė mėsa, tuo joje daugiau geležies.
Mėsos kokybė ir rūšys
Tačiau raudonos mėsos pasirinkimas neturėtų būti atsitiktinis. A. Patapienė pabrėžia, kad svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė.
„Jeigu mėsa auginama su hormonais, antibiotikais, jos maistinė vertė sumažėja. Jau yra nustatyta, jeigu gyvulys valgo žolę gamtoje, o ne kažkokį specialų pašarą, tai jo mėsa paskui bus žymiai maistingesnė ir turės net mažiau sočiųjų riebalų.“
Pasak mitybos specialistės, dešrelės, Panevėžio filė, vytinta, rūkyta, sūdyta mėsa, yra perdirbtas produktas, mėsos gaminiai, kuriuos mes turime vartoti labai retai, kelis kartus per mėnesį ir tai neturi įeiti į normą:
„Tačiau jei mes žiūrėtume, pavyzdžiui, dešrelių sudėtį, net vaikiškų, ten mėsos iš tikrųjų nėra tiek daug, ten daug maisto priedų, neaiškių lašinių, mes gi nežinome, ką pramonė įdeda. Tokie produktai turi daug druskos, sočiųjų riebalų, ko mes turėtumėme ir vengti.“
Be to, specialistės teigimu, į tokius perdirbtus produktus beveik visur įdeda natrio nitridus, kas yra maisto priedas, pagerinantis mėsos spalvą:
„Tada tas kumpelis atrodo toks raudonas, jis nėra blyškus ir jį norisi valgyti. Nes šiaip, jeigu mes namie gaminame mėsą ar dešreles, jos yra blyškios. Kodėl jie taip daro? Kad galiojimo laikas būtų ilgenis ir neužsiveistų bakterijos transportavimo metu. Kartais, kad ir pagerintų tą skonį.
O kai toks kumpelis ar dešrytė yra pakepama, ypač riebaluose, susidaro nitrozaminai, tai cheminė medžiaga, kuri pasireiškia kancerogeniškumu. Jeigu valgome tokią mėsą su majonezu ar riebiais padažais, tuos sočiuosius riebalus dar padidiname ir čia išeina taip, kad net ne mėsa gali būti kaltininkė dėl padidėjusios rizikos ar cholesterolio, o būtent padažai.“
Gyvensenos medicinos specialistės teigimu, toks pats principas yra ir su kiaušiniais. Anot jos, yra visuomenės nuostata, kad kiaušinis turi cholesterolio ir sočiųjų riebalų, bet iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, kaip mes valgome tą kiaušinį – su majonezu, kur yra daug, ypač sočiųjų, riebalų, dar šalia sūris, kur irgi turi sočiųjų riebalų, ar mes valgome su duona, daržovėmis, tuomet visai kitas bus poveikis.
„Kalbant apie perdirbtą mėsą, jeigu mes daug jos vartojame, tai gali padidinti riziką atsirasti bakterijai „helicobacter pylori“, kuri sukelia arba padidina riziką atsirasti skrandžio opoms. Žmonės kartais sako, „tai mes tos raudonos mėsos ne tiek ir daug vartojame, kepame vištą ar jos krūtinėlę“, bet kai pradedi klausinėti, o ką dar vartoji iš mėsos? Atsiranda ir dešrelės, ir kumpis“, – teigia A. Patapienė.
Ji rekomenduoja rinktis šviežią, natūralų, gerą produktą – šviežią mėsą, žuvį. Nors kokybiškesnė, organiška mėsa ir kainuoja daugiau, bet, A. Patapienė pabrėžia, jog jūs tai darote dėl savo sveikatos ir jeigu jūs nustosite pirkti dešras, dešreles, kumpius kasdien bei paliksite tuos produktus šventėms, ypatingomis progomis, tai atsiras papildomų pinigų, iš kurių galėsite nusipirkti gerą, kokybišką mėsą.
Kaip atpažinti kokybišką mėsą?
Renkantis mėsą parduotuvėje ar turguje, svarbu atkreipti dėmesį į jos kokybę. A. Patapienė pateikia paprastus patarimus:
- Jeigu tai yra gera mėsa, ji neišskirs tiek daug skysčio ir riebalo.
- Būna, galima pastebėti, jeigu nupirkome neaiškioje vietoje gabalą antrekoto. Pavyzdžiui, kepame ir matome, kad jis labai susitraukia, netenka to svorio.
- Jeigu būna neįdėta daug aliejaus, bet ji plaukioja skystyje, vadinasi, kažkas blogai.
- Būna, vandens nemažai įdeda į pačią mėsą, kad padidintų svorį.
- Jeigu mes valgome ir jaučiame, kad skonis yra kažkoks keistas, ne mėsos. Jeigu mes įprastai žinome, kaip ir koks skonis yra geros jautienos.
- Jeigu mes paskui jaučiame pilnumą, man atrodo, nesuvalgiau daug, bet kažkaip čia išpūtė pilvą, reiškiasi, jau yra nekokybiška mėsa.
- Jeigu būna labai nekokybiška, labai prasta mėsa, tai net tu kai gamini, tai toks nemalonus kvapas, čia jau tokie pirmi signalai, kad kažkas negerai su šita mėsa.
Pasak jos, įtraukus į mitybą šviežią mėsą, daržoves, grūdus ir ankštinius produktus, galima užtikrinti visas organizmui būtinas maistines medžiagas.
„Žinote, kai būna antraštė „septyni produktai yra geriausi sveikatai“. Ne, taip nėra. Kuo mes gauname didesnę įvairovę, tuo mūsų organizmui yra geriau. Ir jeigu net kartais mes retais atvejais suvalgom daugiau riebalų, šokolado, torto, kas nėra taip palanku sveikatai, bet jeigu mes tą darome retai, tai jokio blogo sveikatos poveikio mes nesulauksime. Bet jeigu mes tą darom dažnai, tai taip. Visada reikėtų žiūrėti į visumą“, – šypsodamasi priduria specialistė.
Taigi, anot mitybos ekspertės A. Patapienės, svarbu ne tik klausytis patarimų, bet ir stebėti savo kūno poreikius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
