Jeigu ištartume žodį hibridas, jūsų smegenys iškart pradėtų vaizduoti drugelių apspistą „Toyota Prius“ ar kokį nors „Lexus“ modelį. Didžiausia automobilių kompanija, pirmoji pasiūlė ekologišką transporto priemonę, kuri galėtų būti reali alternatyva automobiliams su dyzeliniais varikliais. Nors ir pavėluotai, tačiau didžiausias senojo žemyno gamintojas bando suspėti į nuvažiuojantį traukinį ir pirkėjus suvilioti hibridine „Jetta“ modifikacija.
Kaip ir daugelis kitų automobilių kompanijų, taip ir „Volkswagen“ šiuo metu investuoja beprotiškai dideles sumas į hibridinių automobilių kūrimą ir vystymą. Mažėjant naujų automobilių pardavimams Europoje ir griežtėjant išmetamųjų dujų emisijų reikalavimams, hibridiniai automobiliai tampa patrauklia išeitimi net ir tokiems koncernams kaip „VAG“.
Visi kuo puikiausiai žino, jog didžiausia hibridinių automobilių rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Tuo tarpu gimtosios Europos gyventojai mieliau renkasi mažesnio darbinio tūrio benzininius variklius arba laiko patikrintus ekonomiškus dyzelinius motorus.
Kadangi naujoji „Jetta Hybrid“ modifikacija turėtų suvilioti įvairaus sukirpimo pirkėjus, laikas pažvelgti į „Jetta“, kuri ant popieriaus yra draugiška gamtai ir ekonomiška piniginei.
Vis dar „Jetta“
„Jetta” vardas atsirado dar gūdžiais ir pilkais 1979 metais. „Volkswagen“ inžinieriai kurdami dar pirmosios kartos „Golf“, planuose turėjo kompaktišką sedaną, kuris taptų nauju „Golf“ šeimos nariu. Vis dėlto tuometinė „Volkswagen“ vadovybė nusprendė kitaip. Naujasis kompaktiškas sedanas pasirodė dėvėdamas „Jetta“ vardą ir nebuvo tapatinamas su „Golf“. „Volkswagen“ tą pačią dainelę suokė iki pat 2005 metų, kai prekyboje pasirodė penktosios kartos „Jetta“. Nuo tada šis modelis buvo gretinamas „Golf“ modelių šeimai, tačiau tuo pačiu metu buvo vadinamas kaip mažesnis „Passat“ brolis.
Nuo mūsų keliuose populiarių „Vento“, „Bora“ ar net naujesnių „Jetta“ modelių, šeštokė tapo didesnė, mūsų akims gražesnė. Nors eksterjero dizainas nėra pritrenkiantis, tačiau solidumo ieškantys žmonės bus patenkinti. „Jetta“ kaip ir visi „Volkswagen“ šeimos modeliai turi konservatyvią priekinę dalį, kuri gan gražiai dera su stipriomis ir raumeningomis kėbulo linijomis gale.
Ieškantys vingiuotų linijų ir siurprizų, „Jetta“ jūsų nenustebins ir interjere. Paprastas, aiškus, informatyvus ir nereikalaujantis daug smegenų prisitaikyti. Tačiau skirtumai išryškėja tada, kai nusprendėme palyginti 2011 metais bandytą modelį su dar gamyklos dažais kvepiančia hibridine „Jetta“ versija. Hibridinė versija gavo gerokai atnaujintą saloną, kuriame panaudotos geresnės apdailos medžiagos, centrinė konsolė dabar yra pakreipta į vairuotoją, ciferblatai buvo atnaujinti taip pat.
Didelių priekaištų negalėtume pasakyti ir apie automobilio ergonomiką, erdvę bei talpumą. Vietos automobilio viduje bus apstu. Ant galinės sėdynės be didelių sunkumų įsitaisys net ir 1 metro 90 cm ūgio žmogus.
Bagažinės tūris ir plotis beveik be priekaištų. Pakrovimo anga nėra labai žemai, tačiau jos plotis yra puikus. Bagažinės tūris siekia net 510 litrų!
Skirtumas - variklis
Vienintelis skirtumas nuo įprastų „Jetta“ modifikacijų yra jėgaine sukanti automobilio ratus. Po hibridinės „Jetta“ kapotu slypi 1,4 litro benzininis agregatas išvystantis 150 arklio galių. Prie pakankamai gausios arklių kaimenės prisidės ir baterijomis varomas motoriukas, kuris išvysto 27 arklio galias. Taigi bendrai sudėjus, naujoji „Jetta Hybrid“ kiekvienam vairuotojui siūlo 177 arklio galių kaimenę.
Automobilis yra komplektuojamas tik su septynių bėgių „DSG“ - dvigubos sankabos pavarų dėže. „Volkswagen“ teigia, jog ateityje nesiruošia siūlyti modelio su mechanine pavarų dėže, nes tada inžinieriai turėtų atlikti nemažai hibridinės jėgainės pakeitimų, kurie reikalauja nemažų investicijų.
Iš pirmo žvilgsnio šis automobilis turėtų tikti tiems, kurie gyvena šalyse, kuriose yra griežti išmetamųjų dujų emisijų mokesčiai. Kuo daugiau jūsų automobilis teršia gamtą, tuo daugiau pinigų jūs turite sumokėti į valstybės biudžetą. Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys yra puikus pavyzdys. Norintiems išvengti šios prievolės, „Jetta Hybrid“ bus puikus pasiūlymas, nes pasak gamintojo, automobilis išmeta vos 95 km/g CO2 ir teoriškai šimtui kilometrų kuro sąnaudų vidurkis sustotų ties keturių litrų padala.
Nežinome kodėl, bet nauji „VAG“ koncerno automobiliai su „DSG“ pavarų dėžėmis yra linkę vartoti žymiai daugiau kuro negu nurodo gamintojas. Tą esame patyrę savo kailiu, kai septintos kartos „Golf“ su dyzeliniu motoru vartojo žymiai daugiau kuro negu analogiškas „Golf“ modelis su 1,4 litro benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže.
Stengėmės iš visų jėgų, tačiau vidutinės kuro sąnaudos nenukrito žemiau 6 litrų. Vidutinis kuro sąnaudų rodiklis pablogėja, jeigu 90 procentų jūsų kelionių yra mieste. Nors švelniai spaudžiant akceleratoriaus pedalą įsijungia baterijomis varomas motoriukas, tačiau įsibėgėjimo greitis prilygsta troleibusui. Spustelėjus akceleratoriaus pedalą įprastai, visu pajėgumu į darbą įsijungia benzininis variklis, kuris mieste yra pakankamai ėdrus. Mažinant kuro sąnaudų vidurkį nepadeda net ir „Start/Stop“ sistema.
Važiuojant magistralėje, „Jetta“ elgiasi lyg būtų paprastas ir niekuo neišskiriantis automobilis varomas benzininiu varikliu. Elektrinis motoras įsijungia tik tada, jeigu riedate nuo kalno arba jeigu pakankamai švelniai spaudžiate akceleratoriaus pedalą.
Antrasis ir pripratimo reikalaujantis skirtumas yra stabdžių pedalas. Stabdymas vyksta tarsi dviem fazėmis ir yra sunkiai dozuojamas. Vos palietus stabdžio pedalą, automobilis sustoja nedelsiant. Prie to reikia priprasti.
Kaina tiks hibridinių automobilių gerbėjams
Hibridiniai automobiliai nėra pigūs. Užtenka pažiūrėti į „Toyota Prius“ ar „Lexus“ markės kainoraščius. „Volkswagen Jetta Hybrid“ nėra išimtis, nes baziniai modeliai mūsų šalyje kainuoja nuo 109,716 litų.
Pasižiūrėkime į artimiausius „Jetta“ konkurentus, kurie turi teigiamų ir neigiamų savybių.
„Honda Insight“
Šis automobilis yra tikresnis „Toyota Prius“ konkurentas negu „Volkswagen Jetta“. „Honda“ hibridas yra truputėlį mažesnis, kompaktiškesnis ir pigesnis. Vieninteliai šio automobilio privalumai yra : mažos Co2 emisijos, pakankamai gausi bazinė įranga, prieinama kaina. Vis dėlto „Insight“ nėra tas produktas, kuris galėtų būti svari alternatyva automobiliams su dyzeliniais varikliais. Lietuvoje šis hibridas kainuoja nuo 81,010 litų.
„Toyota Prius“
„Prius“ yra vienas iš tų automobilių, kurio trokšta visi ieškantys alternatyvų. Tai puikus automobilis, jeigu nuolatos važinėjate mieste ir jo prieigose, tačiau jeigu bent 2/4 savo kelionių praleidžiate magistralėse, nėra geresnio pasirinkimo negu automobilis su dyzeliniu motoru. „Prius“ mūsų šalyje kainuoja nuo 98,980 litų.
„Lexus CT200h“
Šis modelis turėjo tapti „Audi A3“ ir 1 serijos „BMW“ alternatyva. Juk „Lexus“ priklauso didžiausiam automobilių gamintojui, tačiau mūsų nuomone jie prarado galimybę sukurti puikų produktą. Šiam hibridui trūksta galios, valdymo savybės blankokos, kuro sąnaudos toli nuo realybės, aukštu komforto lygiu jis taip pat negali pasigirti. Tačiau šis „Lexus“ hečbekas turėtų sugundyti pirkėjus, ieškančius kažko išskirtinio, prabangaus ir egzotiško. Kaina, kaip ir priklauso „Lexus“ markės automobiliui, prasideda nuo 102,860 litų.
Alternatyva?
Kad ir kaip norėtume į šį klausimą atsakyti teigiamai, tačiau šis modelis turi keletą esminių problemų, kurios trukdo hibridinei „Jetta“ tapti alternatyva.
Pirmoji ir pati didžiausioji problema yra jėgainė sukanti automobilio ratus. Nors benzininio ir elektrinio motoriuko tandemas veikia pagirtinai, tačiau pažadėtų stulbinamų dividendų jis taip ir neatneša. Nors tai yra hibridinis automobilis, tačiau už beveik 110,000 litų kainą galima įsigyti ne ką prastesnį, ne ką mažesnį, ekonomiškesnį ir gausiau sukomplektuotą automobilį.
Jeigu vis dar dairotės į „Jetta“, protingesnis pasirinkimas būtų dyzelinė modifikacija. Gausite ne tik gausiau sukomplektuotą automobilį, bet ir sutaupysite nemažą sumą pinigų.
Jeigu ištartume žodį hibridas, jūsų smegenys iškart pradėtų vaizduoti drugelių apspistą „Toyota Prius“ ar kokį nors „Lexus“ modelį. Didžiausia automobilių kompanija, pirmoji pasiūlė ekologišką transporto priemonę, kuri galėtų būti reali alternatyva automobiliams su dyzeliniais varikliais. Nors ir pavėluotai, tačiau didžiausias senojo žemyno gamintojas bando suspėti į nuvažiuojantį traukinį ir pirkėjus suvilioti hibridine „Jetta“ modifikacija.
Kaip ir daugelis kitų automobilių kompanijų, taip ir „Volkswagen“ šiuo metu investuoja beprotiškai dideles sumas į hibridinių automobilių kūrimą ir vystymą. Mažėjant naujų automobilių pardavimams Europoje ir griežtėjant išmetamųjų dujų emisijų reikalavimams, hibridiniai automobiliai tampa patrauklia išeitimi net ir tokiems koncernams kaip „VAG“.
Visi kuo puikiausiai žino, jog didžiausia hibridinių automobilių rinka yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Tuo tarpu gimtosios Europos gyventojai mieliau renkasi mažesnio darbinio tūrio benzininius variklius arba laiko patikrintus ekonomiškus dyzelinius motorus.
Kadangi naujoji „Jetta Hybrid“ modifikacija turėtų suvilioti įvairaus sukirpimo pirkėjus, laikas pažvelgti į „Jetta“, kuri ant popieriaus yra draugiška gamtai ir ekonomiška piniginei.
Vis dar „Jetta“
„Jetta” vardas atsirado dar gūdžiais ir pilkais 1979 metais. „Volkswagen“ inžinieriai kurdami dar pirmosios kartos „Golf“, planuose turėjo kompaktišką sedaną, kuris taptų nauju „Golf“ šeimos nariu. Vis dėlto tuometinė „Volkswagen“ vadovybė nusprendė kitaip. Naujasis kompaktiškas sedanas pasirodė dėvėdamas „Jetta“ vardą ir nebuvo tapatinamas su „Golf“. „Volkswagen“ tą pačią dainelę suokė iki pat 2005 metų, kai prekyboje pasirodė penktosios kartos „Jetta“. Nuo tada šis modelis buvo gretinamas „Golf“ modelių šeimai, tačiau tuo pačiu metu buvo vadinamas kaip mažesnis „Passat“ brolis.
Nuo mūsų keliuose populiarių „Vento“, „Bora“ ar net naujesnių „Jetta“ modelių, šeštokė tapo didesnė, mūsų akims gražesnė. Nors eksterjero dizainas nėra pritrenkiantis, tačiau solidumo ieškantys žmonės bus patenkinti. „Jetta“ kaip ir visi „Volkswagen“ šeimos modeliai turi konservatyvią priekinę dalį, kuri gan gražiai dera su stipriomis ir raumeningomis kėbulo linijomis gale.
Ieškantys vingiuotų linijų ir siurprizų, „Jetta“ jūsų nenustebins ir interjere. Paprastas, aiškus, informatyvus ir nereikalaujantis daug smegenų prisitaikyti. Tačiau skirtumai išryškėja tada, kai nusprendėme palyginti 2011 metais bandytą modelį su dar gamyklos dažais kvepiančia hibridine „Jetta“ versija. Hibridinė versija gavo gerokai atnaujintą saloną, kuriame panaudotos geresnės apdailos medžiagos, centrinė konsolė dabar yra pakreipta į vairuotoją, ciferblatai buvo atnaujinti taip pat.
Didelių priekaištų negalėtume pasakyti ir apie automobilio ergonomiką, erdvę bei talpumą. Vietos automobilio viduje bus apstu. Ant galinės sėdynės be didelių sunkumų įsitaisys net ir 1 metro 90 cm ūgio žmogus.
Bagažinės tūris ir plotis beveik be priekaištų. Pakrovimo anga nėra labai žemai, tačiau jos plotis yra puikus. Bagažinės tūris siekia net 510 litrų!
Skirtumas - variklis
Vienintelis skirtumas nuo įprastų „Jetta“ modifikacijų yra jėgaine sukanti automobilio ratus. Po hibridinės „Jetta“ kapotu slypi 1,4 litro benzininis agregatas išvystantis 150 arklio galių. Prie pakankamai gausios arklių kaimenės prisidės ir baterijomis varomas motoriukas, kuris išvysto 27 arklio galias. Taigi bendrai sudėjus, naujoji „Jetta Hybrid“ kiekvienam vairuotojui siūlo 177 arklio galių kaimenę.
Automobilis yra komplektuojamas tik su septynių bėgių „DSG“ - dvigubos sankabos pavarų dėže. „Volkswagen“ teigia, jog ateityje nesiruošia siūlyti modelio su mechanine pavarų dėže, nes tada inžinieriai turėtų atlikti nemažai hibridinės jėgainės pakeitimų, kurie reikalauja nemažų investicijų.
Iš pirmo žvilgsnio šis automobilis turėtų tikti tiems, kurie gyvena šalyse, kuriose yra griežti išmetamųjų dujų emisijų mokesčiai. Kuo daugiau jūsų automobilis teršia gamtą, tuo daugiau pinigų jūs turite sumokėti į valstybės biudžetą. Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys yra puikus pavyzdys. Norintiems išvengti šios prievolės, „Jetta Hybrid“ bus puikus pasiūlymas, nes pasak gamintojo, automobilis išmeta vos 95 km/g CO2 ir teoriškai šimtui kilometrų kuro sąnaudų vidurkis sustotų ties keturių litrų padala.
Nežinome kodėl, bet nauji „VAG“ koncerno automobiliai su „DSG“ pavarų dėžėmis yra linkę vartoti žymiai daugiau kuro negu nurodo gamintojas. Tą esame patyrę savo kailiu, kai septintos kartos „Golf“ su dyzeliniu motoru vartojo žymiai daugiau kuro negu analogiškas „Golf“ modelis su 1,4 litro benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže.
Stengėmės iš visų jėgų, tačiau vidutinės kuro sąnaudos nenukrito žemiau 6 litrų. Vidutinis kuro sąnaudų rodiklis pablogėja, jeigu 90 procentų jūsų kelionių yra mieste. Nors švelniai spaudžiant akceleratoriaus pedalą įsijungia baterijomis varomas motoriukas, tačiau įsibėgėjimo greitis prilygsta troleibusui. Spustelėjus akceleratoriaus pedalą įprastai, visu pajėgumu į darbą įsijungia benzininis variklis, kuris mieste yra pakankamai ėdrus. Mažinant kuro sąnaudų vidurkį nepadeda net ir „Start/Stop“ sistema.
Važiuojant magistralėje, „Jetta“ elgiasi lyg būtų paprastas ir niekuo neišskiriantis automobilis varomas benzininiu varikliu. Elektrinis motoras įsijungia tik tada, jeigu riedate nuo kalno arba jeigu pakankamai švelniai spaudžiate akceleratoriaus pedalą.
Antrasis ir pripratimo reikalaujantis skirtumas yra stabdžių pedalas. Stabdymas vyksta tarsi dviem fazėmis ir yra sunkiai dozuojamas. Vos palietus stabdžio pedalą, automobilis sustoja nedelsiant. Prie to reikia priprasti.
Kaina tiks hibridinių automobilių gerbėjams
Hibridiniai automobiliai nėra pigūs. Užtenka pažiūrėti į „Toyota Prius“ ar „Lexus“ markės kainoraščius. „Volkswagen Jetta Hybrid“ nėra išimtis, nes baziniai modeliai mūsų šalyje kainuoja nuo 109,716 litų.
Pasižiūrėkime į artimiausius „Jetta“ konkurentus, kurie turi teigiamų ir neigiamų savybių.
„Honda Insight“
Šis automobilis yra tikresnis „Toyota Prius“ konkurentas negu „Volkswagen Jetta“. „Honda“ hibridas yra truputėlį mažesnis, kompaktiškesnis ir pigesnis. Vieninteliai šio automobilio privalumai yra : mažos Co2 emisijos, pakankamai gausi bazinė įranga, prieinama kaina. Vis dėlto „Insight“ nėra tas produktas, kuris galėtų būti svari alternatyva automobiliams su dyzeliniais varikliais. Lietuvoje šis hibridas kainuoja nuo 81,010 litų.
„Toyota Prius“
„Prius“ yra vienas iš tų automobilių, kurio trokšta visi ieškantys alternatyvų. Tai puikus automobilis, jeigu nuolatos važinėjate mieste ir jo prieigose, tačiau jeigu bent 2/4 savo kelionių praleidžiate magistralėse, nėra geresnio pasirinkimo negu automobilis su dyzeliniu motoru. „Prius“ mūsų šalyje kainuoja nuo 98,980 litų.
„Lexus CT200h“
Šis modelis turėjo tapti „Audi A3“ ir 1 serijos „BMW“ alternatyva. Juk „Lexus“ priklauso didžiausiam automobilių gamintojui, tačiau mūsų nuomone jie prarado galimybę sukurti puikų produktą. Šiam hibridui trūksta galios, valdymo savybės blankokos, kuro sąnaudos toli nuo realybės, aukštu komforto lygiu jis taip pat negali pasigirti. Tačiau šis „Lexus“ hečbekas turėtų sugundyti pirkėjus, ieškančius kažko išskirtinio, prabangaus ir egzotiško. Kaina, kaip ir priklauso „Lexus“ markės automobiliui, prasideda nuo 102,860 litų.
Alternatyva?
Kad ir kaip norėtume į šį klausimą atsakyti teigiamai, tačiau šis modelis turi keletą esminių problemų, kurios trukdo hibridinei „Jetta“ tapti alternatyva.
Pirmoji ir pati didžiausioji problema yra jėgainė sukanti automobilio ratus. Nors benzininio ir elektrinio motoriuko tandemas veikia pagirtinai, tačiau pažadėtų stulbinamų dividendų jis taip ir neatneša. Nors tai yra hibridinis automobilis, tačiau už beveik 110,000 litų kainą galima įsigyti ne ką prastesnį, ne ką mažesnį, ekonomiškesnį ir gausiau sukomplektuotą automobilį.
Jeigu vis dar dairotės į „Jetta“, protingesnis pasirinkimas būtų dyzelinė modifikacija. Gausite ne tik gausiau sukomplektuotą automobilį, bet ir sutaupysite nemažą sumą pinigų.
