Automobilių pramonė Europoje, ypač Vokietijoje, sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Automobilių gamintojai ne tik tiesiogiai įdarbina tūkstančius darbuotojų, bet ir netiesiogiai skatina automobilių komponentų bei technologijų gamintojų veiklą.
Štai, vien „Volkswagen ID.4“ automobilyje naudojamų komponentų tiekėjų skaičius siekia kelias dešimtis. Pavyzdžiui, vairo kolonėlę gamina „Kostal“, šoninius veidrodėlius – „Motherson Sumi Systems“, o sėdynių atlošus ir spyruokles – „Mubea“.
Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau tai ir taip turėtų sudaryti įspūdį, kokį poveikį „Volkswagen Group“ taupymo planas gali turėti jos partneriams. Vis dėlto ar į šio automobilių pramonės giganto problemas būtina žiūrėti vien tik iš neigiamos pusės? Lietuvos automobilių pramonės atstovai mano, jog tai gali būti didžiulė galimybė Lietuvai.
Tiesioginio poveikio Lietuvos pramonei nebus
Vokietijos automobilių pramonės pokyčiai kelia nerimą visam Europos regionui, tačiau Baltijos šalių automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas Giedrius Valuckas pažymi, kad Lietuvoje veikiančių tiekėjų šie pokyčiai greičiausiai tiesiogiai nepalies.
„Neturime tiesioginių sąsajų su specifinėmis uždaromomis gamyklomis, todėl greito poveikio Lietuvos tiekėjams ši situacija nesukels. Paprastai automobilių kompanijos užsakymus tiekėjams derina pagal bendrus atsargų likučius bei poreikius atitinkamam regionui – šiuo atveju Europai,“ – sako jis.
Jam pritaria Lietuvoje veikiančios „CIE LT Forge“ įmonės vadovas Darius Masionis: „Mums neigiamos įtakos neturės. Atvirkščiai – galime pajusti teigiamą poveikį, nes dalis gamybos iš uždaromų įmonių Vokietijoje „Volkswagen Group“ galimai perkels į gamyklas esančias Centrinėje ir Rytų Europoje.“
Mato galimybių Lietuvos verslui
Esama situacija automobilių pramonėje gali būti svarbus postūmis Lietuvos įmonėms siekti ambicingų tikslų. Ekspertai mano, kad tai – šansas parodyti Lietuvos kaip patikimos ir konkurencingos šalies vaidmenį Europoje.
„Lietuva išlieka nepakankamai atrasta šalis Europoje. Istoriškai mes sugebėjome išnaudoti įvairias nesėkmes kitose valstybėse. Tikimės, kad ir šįkart pasiseks,“ – sako G. Valuckas.
„Stengiamės kurti aplinką, kurioje pažangūs technologiniai sprendimai galėtų klestėti dėl stiprios IT infrastruktūros, „Fintech“ proveržio, kibernetinio saugumo, palankios mokesčių sistemos, autonominių sprendimų teisinės bazės bei integracijos galimybių su Vakarų ir Skandinavijos šalimis. Taip pat didelis mūsų pranašumas yra tvarumas. Produktai, pagaminti Lietuvoje, bus gerokai „žalesni“ ir tvaresni nei, pavyzdžiui, Lenkijoje,“ – Lietuvos privalumus vardija pašnekovas.
G. Valucko teigimu, Lietuvos vyriausybė galėtų aktyviai prisidėti prie pramonės įmonių konkurencingumo didinimo, ypač atsižvelgiant į talentų pritraukimo sudėtingumą bei augančias darbo sąnaudas.
Ekspertas pabrėžia, kad šios problemos jau dabar skatina įmones investuoti į brangius robotizuotus ir skaitmenizuotus projektus kitose Europos šalyse.
„Jei nesukursime stiprios ekosistemos laiku, rizikuojame likti nuošalyje,“ – pabrėžia G. Valuckas.
Vis dėlto, Lietuvai koją pakišti gali ir kiti veiksniai. Štai, Kaune įsikūrusio „Hella Lithuania“ padalinio vadovas Maxim Zakletskiy teigia, kad tai vienu metu gali būt ir galimybė, tiek rimtas signalas, galvojant apie ateities perspektyvas.
„Galime aktyviau ieškoti kitų gamintojų, tačiau, jei sąnaudų veiksnys Lietuvoje ir toliau didės tokiu pačiu tempu kaip pastaraisiais metais, ateityje bus sudėtinga laimėti užsakymus, net ir turint aukšto lygio automatizaciją“, – sako jis.
Ekspertas taip pat pridūrė, kad norint išlaikyti ir plėsti automobilių pramonės sektorių šalyje, Lietuva turėtų išlikti lanksti ir puoselėti nuolatinio tobulinimo mąstyseną, orientuojantis į sąnaudas, pinigų srautus ir unikalų vertės pasiūlymą tarptautiniams partneriams, neapsiribojant vien tik detalių gamyba.
Išsikasė duobę patys
Vokietijos automobilių pramonės iššūkiai nėra vien tik pastarųjų metų problemų pasekmė. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugelis dabartinių sunkumų kilo dėl netinkamų strateginių sprendimų ir ilgalaikio bendradarbiavimo su tokiomis šalimis kaip Kinija.
Pasak G. Valucko, Vokietijos automobilių gamintojai galėjo išvengti šių ir kitų sunkumų, jei būtų laiku ėmęsi reikiamų veiksmų.
„Šie sunkumai – ilgalaikio bendradarbiavimo su Kinija pasekmė, kai buvo perduodamos kompetencijos ir tiekimo grandinės.
Dabar kinų sprendimai tampa pigesni ir pranašesni, o tradicinės Europos automobilių pramonės šalys rizikuoja virsti technologijų muziejais.
Kinija taip pat aktyviai perka Europos įmones, dar labiau apsunkindama situaciją,“ – sako jis.
Lietuvos automobilių sektoriumi domisi kinai
Kinijos automobilių gamintojai šiandien laikomi didžiausia grėsme Europos automobilių sektoriui, nes sugeba kurti pažangius elektromobilius greičiau ir efektyviau.
Problemų kelia ir tai, kad Kinijos vyriausybė šalyje veikiantiems gamintojams dalina dosnias dotacijas, kurios sukuria nesąžiningą pranašumą apie kurį ne vieną kartą kalbėjo Europos automobilių gamintojų asociacija ir Europos Komisija.
Nors šiuo metu Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai nėra pačiame aukščiausiame taške, tačiau susidomėjimas Europa, kaip regionu, išlieka.
„Susidomėjimas mūsų sektoriumi iš Kinijos buvo nuolatinis, nors pastaraisiais metais dėl geopolitinių įtampų jis sumažėjo,“ – pastebi G. Valuckas.
Vis dėlto, anot jo, bendradarbiauti su Kinijos gamintojais reikėtų atsargiai: „Daugelyje atvejų kinų gamintojai perima vietines įmones arba kopijuoja jų verslo modelius, sukeldami ilgalaikes rizikas. Protingiausias bendradarbiavimo modelis būtų pritraukti Kinijos investicijas ir perimti kompetencijas, o ne atiduoti kapitalą ir „Know-how“.
Tuo tarpu į bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais „Hella Lithuania“ vadovas M. Zakletskiy žiūri kaip į teorinę galimybę.
„Yra teorija, kad Kinijos automobilių gamintojai, įkūrę savo gamyklas ES, stengsis pritraukti „Tier 1“ lygio komponentų tiekėjus, taip siekdami išvengti ilgos tiekimo grandinės. Tai – galėtų būti galimybė“.