Maždaug 90 proc. Lietuvos vairuotojų nežino, kokios sudėties dyzeliną pila į savo automobilio baką. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad jie negali pasakyti, į kokiu prekių ženklu pažymėtą dyzeliną maišoma riebalų rūgščių metilo esterio (RRME). Šio priedo, dar vadinamo pirmos kartos biodyzelinu, naudojimas pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vertinamas prieštaringai.
Trijų degalinių tinklų pardavinėjamų degalų, pažymėtų skirtingais prekių ženklais, sudėtį mėginusiems įvardyti vairuojamas sekėsi sunkiai. Nepriklausomai nuo prekių ženklo, didžioji dauguma vairuotojų negalėjo įvardyti, ar juo pažymėtame dyzeline yra RRME, ar ne. Tokių vairuotojų dalis svyravo nuo 88 iki 92 proc. Dyzelino sudėties negalinčių įvardyti moterų visais atvejais buvo šiek tiek daugiau nei vyrų.
Tačiau degalų ekspertai laikosi nuomonės, kad žinoti į automobilio baką pilamo dyzelino sudėtį pravartu – mat skirtingos jo sudedamosios dalys skirtingai veikia transporto priemonės detales, skirtingai reaguoja į aplinkos sąlygas.
RRME poveikis automobiliui
„RRME arba pirmos kartos biodyzelino gamybai gali būti naudojamas, pavyzdžiui, rapsų aliejus. Tam, kad virstų biodegalais, jis būtinai turi sureaguoti su alkoholiu. Dažniausiai šiam tikslui naudojamas metanolis. Tad gamybos proceso metu gaunamas riebalų rūgščių metilo esteris“, – RRME gamybos procesą apibūdina Ari Engman, Suomijos korporacijos „Neste“ Automobilinių degalų produktų vadovas.
Pasak jo, dėl tokios savo sudėties dyzeline esantis RRME ilgainiui gali pakenkti iš gumos pagamintoms automobilių detalėms, esančioms degalų tiekimo sistemoje, o tai gali lemti degalų pratekėjimą. RRME taip pat kur kas labiau linkęs sugerti drėgmę, nei įprastas (iš naftos gaminamas) dyzelinas. Tad didesnis šio priedo kiekis gali nulemti rūgščių susidarymą, o šios – koroziją.
Be to, pirmos kartos biodyzelinas dėl naudojamų žaliavų dažnai būna neatsparus šalčiui. Pavyzdžiui, iš rapsų gaminamo biodyzelino drumstimosi temperatūra siekia apie -5°C. Tokioje temperatūroje susidarančios nuosėdos gali užkimšti transporto priemonių filtrus.
Gamintojų rekomendacijos
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių RRME naudojimas vertinamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, Pasaulinę degalų chartiją (angl. – World Wide Fuel Charter, WWFC) pasirašę automobilių gamintojai (BMW, „Ford“, „General Motors“, „Toyota“ ir kiti) į penktos WWFC kategorijos degalus uždraudė maišyti RRME. Tačiau pagal LST EN 590 standartą, kuris galioja ir Lietuvoje, maksimalus leistinas RRME kiekis dyzeline gali būti 7 proc.
Vis dėlto, Lietuvos vairuotojai jau gali rinktis antros kartos biodyzelinu, dar vadinamu NEXBTL, praturtintus degalus. Iš atsinaujinančių šaltinių – biomasės – Suomijoje gaminamas NEXBTL pasižymi unikalia molekuline sandara, bet cheminė jo sudėtis yra tokia pati kaip ir tradicinio (iš naftos gaminamo) dyzelino. Todėl šie degalai tinka visiems dyzeliniams varikliams ir gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.
Lietuva tapo pirmąja užsienio rinka, kurioje buvo pradėtas pardavinėti visiems metų laikams skirtas ir ne mažiau 15 proc. NEXBTL turintis dyzelinas. Tokia jo sudėtis padeda tausoti automobilio detales, lemia iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas ir iki 4 proc. didesnę automobilio galią. Be to, NEXBTL dalis net iki 20 proc. sumažina išmetamųjų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį.
Tyrimą apie automobilių vairuotojų įpročius ir žinias bendrovės „Neste Lietuva“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra OMD. Tyrimo metu internetu buvo apklausti 904 18-50 metų amžiaus automobilius vairuojantys respondentai.
Maždaug 90 proc. Lietuvos vairuotojų nežino, kokios sudėties dyzeliną pila į savo automobilio baką. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad jie negali pasakyti, į kokiu prekių ženklu pažymėtą dyzeliną maišoma riebalų rūgščių metilo esterio (RRME). Šio priedo, dar vadinamo pirmos kartos biodyzelinu, naudojimas pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vertinamas prieštaringai.
Trijų degalinių tinklų pardavinėjamų degalų, pažymėtų skirtingais prekių ženklais, sudėtį mėginusiems įvardyti vairuojamas sekėsi sunkiai. Nepriklausomai nuo prekių ženklo, didžioji dauguma vairuotojų negalėjo įvardyti, ar juo pažymėtame dyzeline yra RRME, ar ne. Tokių vairuotojų dalis svyravo nuo 88 iki 92 proc. Dyzelino sudėties negalinčių įvardyti moterų visais atvejais buvo šiek tiek daugiau nei vyrų.
Tačiau degalų ekspertai laikosi nuomonės, kad žinoti į automobilio baką pilamo dyzelino sudėtį pravartu – mat skirtingos jo sudedamosios dalys skirtingai veikia transporto priemonės detales, skirtingai reaguoja į aplinkos sąlygas.
RRME poveikis automobiliui
„RRME arba pirmos kartos biodyzelino gamybai gali būti naudojamas, pavyzdžiui, rapsų aliejus. Tam, kad virstų biodegalais, jis būtinai turi sureaguoti su alkoholiu. Dažniausiai šiam tikslui naudojamas metanolis. Tad gamybos proceso metu gaunamas riebalų rūgščių metilo esteris“, – RRME gamybos procesą apibūdina Ari Engman, Suomijos korporacijos „Neste“ Automobilinių degalų produktų vadovas.
Pasak jo, dėl tokios savo sudėties dyzeline esantis RRME ilgainiui gali pakenkti iš gumos pagamintoms automobilių detalėms, esančioms degalų tiekimo sistemoje, o tai gali lemti degalų pratekėjimą. RRME taip pat kur kas labiau linkęs sugerti drėgmę, nei įprastas (iš naftos gaminamas) dyzelinas. Tad didesnis šio priedo kiekis gali nulemti rūgščių susidarymą, o šios – koroziją.
Be to, pirmos kartos biodyzelinas dėl naudojamų žaliavų dažnai būna neatsparus šalčiui. Pavyzdžiui, iš rapsų gaminamo biodyzelino drumstimosi temperatūra siekia apie -5°C. Tokioje temperatūroje susidarančios nuosėdos gali užkimšti transporto priemonių filtrus.
Gamintojų rekomendacijos
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių RRME naudojimas vertinamas nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, Pasaulinę degalų chartiją (angl. – World Wide Fuel Charter, WWFC) pasirašę automobilių gamintojai (BMW, „Ford“, „General Motors“, „Toyota“ ir kiti) į penktos WWFC kategorijos degalus uždraudė maišyti RRME. Tačiau pagal LST EN 590 standartą, kuris galioja ir Lietuvoje, maksimalus leistinas RRME kiekis dyzeline gali būti 7 proc.
Vis dėlto, Lietuvos vairuotojai jau gali rinktis antros kartos biodyzelinu, dar vadinamu NEXBTL, praturtintus degalus. Iš atsinaujinančių šaltinių – biomasės – Suomijoje gaminamas NEXBTL pasižymi unikalia molekuline sandara, bet cheminė jo sudėtis yra tokia pati kaip ir tradicinio (iš naftos gaminamo) dyzelino. Todėl šie degalai tinka visiems dyzeliniams varikliams ir gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.
Lietuva tapo pirmąja užsienio rinka, kurioje buvo pradėtas pardavinėti visiems metų laikams skirtas ir ne mažiau 15 proc. NEXBTL turintis dyzelinas. Tokia jo sudėtis padeda tausoti automobilio detales, lemia iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas ir iki 4 proc. didesnę automobilio galią. Be to, NEXBTL dalis net iki 20 proc. sumažina išmetamųjų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį.
Tyrimą apie automobilių vairuotojų įpročius ir žinias bendrovės „Neste Lietuva“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra OMD. Tyrimo metu internetu buvo apklausti 904 18-50 metų amžiaus automobilius vairuojantys respondentai.
