„Tai padarysime maždaug balandžio 2 dieną“, – Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D. Trumpas, pasirašydamas vykdomąjį įsaką dėl energetikos politikos.
Tai dar vienas jo prekybos politikos žingsnis, nutaikytas tiek į sąjungininkus, tiek į konkurentus. Vos prieš dieną jis nurodė administracijai parengti atsakomųjų muitų planą toms šalims, kurios taiko importo mokesčius amerikietiškoms prekėms, argumentuodamas, kad dabartinė sistema yra nesąžininga JAV atžvilgiu.
Atsakomieji muitai gali įsigalioti jau balandį ir bus taikomi atskirai nuo anksčiau paskelbtų sektorinių tarifų, apimančių automobilių, energetikos, puslaidininkių ir farmacijos pramonę. Be to, praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė apie 25 proc. tarifus plieno ir aliuminio importui.
Smūgis didžiausiems automobilių gamintojams
Planuojami automobilių muitai labiausiai paliestų Japonijos, Vokietijos ir Pietų Korėjos gamintojus. Praėjusiais metais importuoti automobiliai sudarė beveik pusę visų pardavimų JAV. „Global Data“ duomenimis, 80 proc. „Volkswagen“ automobilių, parduodamų JAV, yra importuojami, o „Hyundai-Kia“ atveju šis skaičius siekia 65 proc.
Kol kas D. Trumpas nepateikė konkrečių detalių apie tai, kokio dydžio muitai bus taikomi ar kokius modelius jie paveiks.
Taip pat neaišku, kaip tai atsilieps transporto priemonėms, pagamintoms pagal laisvosios prekybos susitarimą tarp JAV, Kanados ir Meksikos, kurį D. Trumpas pasirašė pirmosios kadencijos metu.
Kadangi Šiaurės Amerikos automobilių gamybos grandinės yra glaudžiai susijusios, staigūs pokyčiai gali turėti didelę įtaką visam sektoriui.
Muitai – spaudimo priemonė
D. Trumpas nuo pat savo prezidentavimo pradžios naudoja muitus kaip priemonę derybose – ne tik prekybos, bet ir migracijos bei kovos su narkotikų kontrabanda klausimais. Jis taip pat tvirtina, kad tarifai gali paskatinti gamintojus perkelti gamybą į JAV.
Dar rinkimų kampanijos metu jis užsiminė norintis, kad Vokietijos automobilių gamintojai taptų „amerikietiškomis kompanijomis“. Tačiau, atsižvelgiant į prekybos barjerus, toks scenarijus atrodo menkai tikėtinas.
Kanada ir Meksika – dvi svarbiausios JAV prekybos partnerės – jau yra patekusios į D. Trumpo muitų grasinimų sąrašą. Jis paskelbė apie 25 proc. importo tarifą iš Kanados importuojamiems automobiliams, tačiau jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki kovo, siekiant išsiderėti nuolaidų derybose dėl sienos apsaugos – vieno pagrindinių D. Trumpo politinių prioritetų.
„Ford“ vadovas Jimas Farley neseniai įspėjo, kad tokie tarifai gali „pramušti didžiulę skylę JAV automobilių pramonėje, kokios dar niekada nematėme“.
Priešakyje – kova su Kalifornijos valstija
D. Trumpas ryžosi imtis dar vieno svarbaus darbo. Jis siekia atšaukti Kalifornijos teisę nustatyti griežtesnius aplinkosaugos standartus nei visoje šalyje.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) jau pradėjo šios išimties naikinimo procesą. Šiuo metu galiojanti tvarka įpareigoja automobilių gamintojus laikytis griežtesnių emisijų normų, o nuo 2035 m. Kalifornijoje būtų visiškai uždrausta naujų benzininių automobilių prekyba.
EPA vadovas Lee Zeldinas, kartu su D. Trumpu dalyvavęs spaudos konferencijoje Ovaliajame kabinete, patvirtino, kad šis klausimas bus perduotas Kongresui.
