„Lada Niva“ – kompaktiškas. pagirtinu pravažumu pasižymintis visureigis. Idealus automobilis tiems, kas mėgsta leistis į kelionę, kuri driekiasi miškuotomis vietovėmis arba tiesiog keliauti ten, kur kelių tiesiog nėra.
Rusiškas visureigis, nors ir geba pravažiuoti ten, kur daugelis negalėtų, jis niekuomet nebuvo laikomas greitu automobiliu. 1,6 arba 1,7 litro darbinio tūrio varikliai šiame automobilyje atlieka tik vieną funkciją – padeda visureigiui judėti į priekį, bet ne daugiau.
Kuomet tokie automobiliai patenka į automanų rankas, anksčiau ar vėliau jie sugeba ne tik užsiauginti raumenis, bet ir pradeda demonstruoti puikias dinamines savybes, kurios nepadarytų gėdos net ir moderniausiam automobiliui.
Puikus to pavyzdys – štai ši „Lada Niva“, kuri po keleto „smulkių“ pakeitimų galėtų išspardyti bet kurio „Volkswagen Golf GTI“ ar „Ford Focus RS“ užpakalį. Kaip tai įmanoma?
Šio projekto autoriai teigia, jog įkvėpimo sėmėsi iš prancūziško automobilio – „Renault Clio V6“. Galiniais ratais varomo hečbeko, kurio variklis buvo sumontuotas šalia galinės ašies. Vienas beprotiškiausių „Renault“ kompanijos kūrinių projekto autoriams įpūtė drąsos į „Niva“ sumontuoti ne patį standartiškiausią variklį – legendinį „2JZ-GTE“, kuris buvo išluptas iš „Toyota Supra“ variklio skyriaus.
Neįprasto projekto iniciatoriai šį variklį pasirinko neatsitiktinai. Pasirodo, „2JZ-GTE“ buvo pasirinktas dėl vienos ir nelabai akivaizdžios priežasties. Standartinis „Lada“ motoras visuomet būdavo montuojamas išilgai. Tokia pati konfigūracija būdavo naudojama ir „Toyota Supra“ modelyje. Kai kuriems tai gali pasirodyti pernelyg maža smulkmena, tačiau vėlesniuose etapuose tai labai stipriai palengvina motoro ir pavarų dėžės adaptaciją.
Taigi, į variklio skyrių įkrovus „Toyota Supra“ variklį bei pavarų dėžę, vėliau atėjo eilė kitiems komponentams. Suvaldyti 293 arklio galias ir 427 Nm sukimo momentą išvystančią širdį padeda „Ford“ diferencialas, „Toyota Supra“ stabdžių sistema ir priekinė ašis. Pakankamai archajišką ir elementarią galinę ašį pakeitė iš „Jaguar XJ6“ pasiskolinti analogai.
Pakeitimų audra praūžė ir automobilio interjere. Kampuotas ir neišvaizdžias apdailos detales pakeitė minimalistinė priekinė panelė, kurioje surasite tik dvi oro išpūtimo angas. Tuo tarpu prietaisų skydelis atkeliavo iš „Toyota Supra“, sėdynės buvo pasiskolintos iš „Volvo S40“. Atsižvelgiant į automobilio paskirtį, vargu ar dabar reikėtų priekaištauti, jog jame nėra navigacijos, oro kondicionieriaus ar nuostabiai skambančios garso sistemos.
„Lada Niva“ – kompaktiškas. pagirtinu pravažumu pasižymintis visureigis. Idealus automobilis tiems, kas mėgsta leistis į kelionę, kuri driekiasi miškuotomis vietovėmis arba tiesiog keliauti ten, kur kelių tiesiog nėra.
Rusiškas visureigis, nors ir geba pravažiuoti ten, kur daugelis negalėtų, jis niekuomet nebuvo laikomas greitu automobiliu. 1,6 arba 1,7 litro darbinio tūrio varikliai šiame automobilyje atlieka tik vieną funkciją – padeda visureigiui judėti į priekį, bet ne daugiau.
Kuomet tokie automobiliai patenka į automanų rankas, anksčiau ar vėliau jie sugeba ne tik užsiauginti raumenis, bet ir pradeda demonstruoti puikias dinamines savybes, kurios nepadarytų gėdos net ir moderniausiam automobiliui.
Puikus to pavyzdys – štai ši „Lada Niva“, kuri po keleto „smulkių“ pakeitimų galėtų išspardyti bet kurio „Volkswagen Golf GTI“ ar „Ford Focus RS“ užpakalį. Kaip tai įmanoma?
Šio projekto autoriai teigia, jog įkvėpimo sėmėsi iš prancūziško automobilio – „Renault Clio V6“. Galiniais ratais varomo hečbeko, kurio variklis buvo sumontuotas šalia galinės ašies. Vienas beprotiškiausių „Renault“ kompanijos kūrinių projekto autoriams įpūtė drąsos į „Niva“ sumontuoti ne patį standartiškiausią variklį – legendinį „2JZ-GTE“, kuris buvo išluptas iš „Toyota Supra“ variklio skyriaus.
Neįprasto projekto iniciatoriai šį variklį pasirinko neatsitiktinai. Pasirodo, „2JZ-GTE“ buvo pasirinktas dėl vienos ir nelabai akivaizdžios priežasties. Standartinis „Lada“ motoras visuomet būdavo montuojamas išilgai. Tokia pati konfigūracija būdavo naudojama ir „Toyota Supra“ modelyje. Kai kuriems tai gali pasirodyti pernelyg maža smulkmena, tačiau vėlesniuose etapuose tai labai stipriai palengvina motoro ir pavarų dėžės adaptaciją.
Taigi, į variklio skyrių įkrovus „Toyota Supra“ variklį bei pavarų dėžę, vėliau atėjo eilė kitiems komponentams. Suvaldyti 293 arklio galias ir 427 Nm sukimo momentą išvystančią širdį padeda „Ford“ diferencialas, „Toyota Supra“ stabdžių sistema ir priekinė ašis. Pakankamai archajišką ir elementarią galinę ašį pakeitė iš „Jaguar XJ6“ pasiskolinti analogai.
Pakeitimų audra praūžė ir automobilio interjere. Kampuotas ir neišvaizdžias apdailos detales pakeitė minimalistinė priekinė panelė, kurioje surasite tik dvi oro išpūtimo angas. Tuo tarpu prietaisų skydelis atkeliavo iš „Toyota Supra“, sėdynės buvo pasiskolintos iš „Volvo S40“. Atsižvelgiant į automobilio paskirtį, vargu ar dabar reikėtų priekaištauti, jog jame nėra navigacijos, oro kondicionieriaus ar nuostabiai skambančios garso sistemos.
