Vienas iš tokių – didžiulės apimties projektas – „Automotive Cells Company“ (ACC), kurio vystytojai buvo „Stellantis“, „Mercedes-Benz“ ir „TotalEnergies“. Vis dėlto, iš pradinio plano pastatyti net tris „gigafabrikus“ liko tik vienas – gamykla Prancūzijoje. Tuo tarpu Italijoje esančiai Termoli gamyklai numatytas visiškai kitas likimas.
Termolyje turėjusi veikti baterijų gamykla bus pertvarkyta į elektrifikuotų, dvi sankabas turinčios („eDCT“) pavarų dėžių gamybos centrą, kuriame tikimasi kasmet pagaminti apie 300 000 šių komponentų.
Pasak „Stellantis“, ši gamykla taps trečiuoju koncerno „eDCT“ gamybos centru, papildančiu jau veikiančias gamyklas Mirafioryje (Italija) ir Meco (Prancūzija).
Šis pokytis atspindi pasikeitusią elektromobilių rinkos dinamiką. Nors elektrifikacija tebėra prioritetas, augantis vartotojų susidomėjimas hibridiniais modeliais verčia gamintojus koreguoti ankstesnius planus.
Nerealizuotos ambicijos ir finansiniai sunkumai
Pradinė ACC vizija numatė 120 GWh baterijų gamybos pajėgumus iki dešimtmečio pabaigos, tačiau dabar tapo aišku, kad šie planai nebus įgyvendinti.
Taip pat buvo sustabdytos investicijos Vokietijoje, kurioje turėjo iškilti visiškai nauja gamykla. Vienintelis ACC baterijų gamybos centras veiks Prancūzijoje.
Toks posūkis nėra išskirtinis – vis daugiau Europos įmonių susiduria su niūresnėmis baterijų pramonės realijomis. Pavyzdžiui, ambicingai startavęs Švedijos „Northvolt“ projektas, kurį rėmė BMW ir „Volkswagen“, dabar balansuoja ant bankroto ribos.
Ar tai ženklas, kad elektromobilių era Europoje lėtėja?
Automobilių gamintojai jau kurį laiką signalizuoja apie pakitusias rinkos tendencijas. Nors elektrifikacija išlieka neišvengiama kryptis, didėjančios gamybos sąnaudos, geopolitiniai iššūkiai ir lėtesnis nei tikėtasi elektromobilių pardavimų augimas verčia automobilių pramonę ieškoti lankstesnių sprendimų.
