„Renault Megane Grandtour“ testas : Geriausias „Megane“ šeimos narys

Naujutėlis
„Renault“ inžinieriai, kurdami naują modelį, atsižvelgė į šiuolaikines tendencijas. Ketvirtos kartos „Megane“ tapo 64 milimetrais ilgesnė, 25 milimetrais žemesnė, priekinė ir galinė ratų tarpvėžė tapo platesnė : 1591 milimetrai priekyje ir 1586 milimetrai gale. Ratų bazė tapo 28 milimetrais ilgesnė. Negana to, naujasis modelis tapo akivaizdžiai lengvesnis. Jeigu trečios kartos „Renault Megane“ su 1.5 litro, 110 arklio galių išvystančiu dyzeliniu motoru svėrė 1295 kilogramus, tai naujos kartos modelis su analogišku motoru sveria tik 1205 kilogramus!
Kaip ir buvo galima tikėtis, „Renault“ inžinieriai nepraleido progos naująjį modelį aprūpinti naujausiomis saugumo ir komforto technologijomis. Automobilis galės būti komplektuojamas su adaptyvia greičio palaikymo kontrole, avarinio stabdymo sistema, aklosios zonos įspėjimo sistema, įspėjimo apie saugų atstumą sistema, greičio ženklų atpažinimo sistema, automatine tolimųjų ir artimųjų šviesų perjungimo sistema, automatine automobilio pastatymo ir išvažiavimo sistema.

Gražiausias segmento automobilis?
Prieš keletą metų prasidėjęs „Renault“ automobilių dizaino renesansas įgavo pilną pagreitį. Po pirmųjų bandymų : „Captur“ ir „Espace“, vyriausiasis „Renault“ dizaineris, Laurensas Van Den Ackeris, puikiai sugebėjo atsikratyti nuobodžių kompaktiniams automobiliams būdingų linijų.
„Renault“ galėjo pasielgti kaip kolegos iš „Peugeot“, kurie kurdami „308“ modelių šeimą elgėsi pakankamai santūriai ir stengėsi lygiuotis į tuos, kurie stovi santūrumo eilėje. Tuo tarpu „Renault“ panoro tapti baltomis varnomis ir sukurti tikrai puikaus dizaino automobilį, ypač jeigu tai modelis su hečbeko kėbulu, kuris turi fantastiškai atrodančius galinius žibintus. Tuo tarpu universalas, mano akimis, nėra iki galo išdirbtas kaip hečbekas.
Priekinė dalis - atrodo puikiai, ypač C formos „LED“ dienos žibintai, kurie sugeba nupiešti piktą ir agresyviai nusiteikusį automobilio veidą. Žvelgiant toliau, aštrių potėpių taip pat netrūksta - tokiu būdu dizaineriai laikėsi tęstinumo ir noro išlaikyti tą patį toną kaip ir priekinėje dalyje, tačiau apėjus automobilį iš galo - kyla dvejopos mintys. Susidaro jausmas, jog hečbeke matyti žibintai į galinę dalį buvo tiesiog sumontuoti nepagalvojant apie tolimesnį išpildymą. Man ji tiesiog atrodo kaip svetimkūnis, nederantis su likusiu automobilio siluetu.

Modernu? Modernu
Interjeras - ne toks įspūdingas kaip automobilio eksterjeras, tačiau tokios pačios stilistikos - modernus, atsižvelgiantis į šiuolaikines tendencijas. Išskyrus keletą „Megane“ versijų, visi kompaktiško hečbeko modeliai bus komplektuojami su 8.7 colių įstrižainės lietimui jautriu ekranu, kuriame bus galima keisti įvairiausius automobilio parametrus. Nuo garso sistemos, automobilio važiavimo savybių iki navigacijos ar automatinio durų užrakto. Tai nėra visiškai nauja sistema, anksčiau ją buvo galima išvysti kituose „Renault“ modeliuose, tačiau šioks toks skirtumas juntamas, ypač sistemos reagavimas į komandas.
Valdyti „R-Link“ multimedijos sistemą nėra sudėtinga, tačiau norint perprasti visas valdymo subtilybes, privalėsite skirti bent keletą minučių. Tuo tarpu pagrindinių funkcijų valdymas yra labai lengvas ir intuityvus. Bandant automobilį, lietimui jautrų ekraną naudojau tik vienu atveju - keisti oro kondicionavimo sistemos parametrus. Antroji pagal svarbumą funkciją - muzikos grotuvo valdymas vyksta naudojant specialų prietaisą, esantį šalia vairo dešinėje pusėje. Jeigu bent kartą esate vairavę „Renault“ markės automobilių, kurių amžius iki 20 metų, šis prietaisėlis tikrai nebus naujiena. Likusių prietaisų valdymas nėra toks sudėtingas kaip „R-Link“ sistemos.
Vairuotojo pozicija - kompaktinės klasės standartais - tiesiai į dešimtuką. Prietaisų skydelis matomas aiškiai ir be jokių trukdžių, kairys ir dešinys statramsčiai nesudaro aklosios zonos, o šoninis ir priekinis matomumas - vienas geriausių klasėje. To paties nepasakyčiau apie galinį matomumą, nes itin mažas galinis langas tinkamas tik pamatyti ar kas nors už tavęs važiuoja - matote kito automobilio žibintus? Gerai, tuomet žinote, jog už Jūsų kažkas važiuoja.

Daugelio mėgstamas tandemas
Benzininis variklis ir automatinė pavarų dėžė – pastaruoju metu, daugelio lietuvių mėgstama konfigūracija, ir tai yra logiška, nes mažus atstumus nuvažiuojančius vairuotojus automobilių atstovai pagaliau atvedė į sveiką protą – geriau truputėlį didesnės kuro sąnaudos negu didesnės eksploatacinės išlaidos.
Į naujos kartos „Megane“, automobilių gamintoja „Renault“ montuoja kelis skirtingo galingumo benzininius jėgos agregatus. Mūsiškis modelis buvo aprūpintas  130 arklio galių ir 205 Nm išvystančia širdimi, kuri, yra ideali jėgainė tiems, kurie didžiąją dalį laiko praleidžia mieste ir tik karts nuo karto mėgsta nuvažiuoti prie jūros ar į Druskininkus.
Kaip ir daugelis modernių turbobenzininių motorų, taip ir „Renault“ inžinierių kūrinys veikia tyliai, retkarčiais pašnabždėdamas ir primindamas, jog automobilis turi variklį ir jis veikia. Reikalauti įspūdingos dinamikos iš 1,2 litro darbinio tūrio variklio neverta - tai būtų kvaila. Jis nemėgsta būti skubinamas ir prašomas demonstruoti savo galimybes aukštesniuose sūkiuose. Tuomet variklis bliauna kaip skerdžiamas, o išsikvėpusi turbina neleidžia automobiliui spurtuoti taip kaip norėtųsi Jums, bet tai nėra trūkumas, nes „Renault“ šį variklį optimizavo taip, jog geriausiu atveju Jūs pasieksite 3000 sūkių ribą, perjungsite pavarą ir toliau mėgausitės variklio tylumu ir pagirtinai skambančia „Bose“ garso sistema.
Kadangi mūsų bandytas modelis turėjo automatinę pavarų dėžę, bėgių perjungimo procesą reikia palikti šiam agregatui, nes jis žinos kada ir kuriuo metu padidinti ar sužeminti pavarą Jums nepastebint. Puikiai žinau, jog daugelis automanų rinktųsi mechaninę pavarų dėžę, tačiau žvelgiant į parduotų automobilių statistiką matyti, jog didžioji dalis pirkėjų pradeda rinktis benzininio variklio ir automatinės pavarų dėžės kombinaciją.
Apetitu benzinui šis variklis nesiskundžia. Priklausomai nuo vairavimo stiliaus, vidutinės kuro sąnaudos gali siekti 10 arba 7 litrus mieste arba 5,3 – 8,8 litro užmiestyje. Reikia būti tikru nutrūktgalviu ir nuolatos spaudinėti akceleratorių, jog vidutinių kuro sąnaudų rodiklis viršytų 10 litrų ribą, tačiau atsižvelgiant į padėtį keliuose, tokį vairavimo stilių mėgstančių žmonių netrūksta.
Važiuojant tolygiai, mažytis turbininis motoras gali nustebinti kuro sąnaudomis, kurios nenusileis brangesniems dyzeliams. Atsižvelgiant į 1,2 litro motoro paskirtį - tai yra geras ženklas tiems, kurie per metus nuvažiuoja ne daugiau nei 30 000 kilometrų ir nori pamiršti suodžių filtrus, „EGR“ vožtuvus, brangius smagračius ar prastai veikiančius purkštukus.

Komfortas
Prancūziški automobiliai man visuomet asocijuodavosi su komfortu. Greičiausiai todėl, jog didžioji dauguma automobilių, kurie yra kilę iš Prancūzijos, kelio nelygumus įveikdavo minkščiau ir ramiau negu analogai iš Vokietijos ar Japonijos.
Per pastarąjį dešimtmetį komforto sąvoka pasikeitė, vis daugiau gamintojų akcentuoja sportiškumą, dinamiškumą, didesnį dėmesį vairuotojui, tačiau „Renault“ ieškodama idealaus pakabos balanso nežiūrėjo į konkurentus, o elgėsi taip, kaip jiems atrodė teisinga.
Palyginus su pagrindiniais konkurentais, „Megane“ keliu rieda paklusniau, pakaba nedemonstruoja nervingumo ženklų, o pervažiavus grubesnį asfalto sujungimą nesigirdi jokių pašalinių garsų. Atsižvelgiant į tai, jog bandytas modelis turėjo 18 colių skersmens ratlankius, automobilio pakabos sugebėjimas susitvarkyti su nelygia kelio danga nuteikia labai maloniai.
Nenoriu sudaryti įspūdžio, jog „Megane“ įvažiavęs į posūkį pradeda linguoti kaip kiaura valtis audringoje Baltijos jūroje. Taip tikrai nėra. Kaip ir daugelis kompaktinės klasės automobilių, taip ir „Megane“ į posūkius įvažiuoja užtikrintai, demonstruodamas puikų priekinių ratų sukibimą su minimaliu kėbulu pasvyrimu, tačiau „Renault“ inžinierių tvarinys niekuomet neskatina ieškoti automobilio galimybių - tai tiesiog nėra jo pašaukimas. Turint tikslą kuo greičiau ir smagiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, turėsite rinktis „Megane GT“ arba netrukus pasirodysiančią naujos kartos „Megane RS“, kuri bus pasiruošusi užkurti pirtį Jūsų kelnėse.

„Renault Megane“ visuomet buvo vienu arba dviem žingsniais atitolusi nuo kompaktinės klasės automobilių lyderių, tačiau viskas pasikeitė, kuomet „Renault“ pristatė naujausią „Megane“ kartą.
Naujausioji „Megane“ modelio interpretacija yra puikus modernaus ir kokybiško automobilio pavyzdys, kuris patenkins daugelio poreikius. Jis stilingas, maloniai valdomas, komfortiškas, aprūpintas gausia komforto įranga ir be jokių papildomų mokesčių siūlo 5 metų garantiją.
Kaip ir bet kuris automobilis, taip ir „Megane“ nėra idealus. Mums asmeniškai norėtųsi, jog gale sėdintiems keleiviams būtų daugiau erdvės, parkavimo jutikliai nebūtų tokie jautrūs, o navigacijos valdymas būtų šiek tiek paprastesnis, tačiau apskritai - „Renault Megane“ yra vienas geriausių kompaktinės klasės modelių. Puikiai suprantu, jog „Hyundai“ gali pasiūlyti mažesnę kainą, „Ford“ ir „Mazda“ preciziškesnį valdymą, o „Peugeot“ ir „Opel“ popierinius „Metų automobilio“ titulus, tačiau kiekvienas „Megane“ konkurentas turi vieną išskirtinę savybę, kuri gali sudominti, tačiau ne vienas nėra toks universalus ir turintis tiek daug gerų savybių kaip „Megane“. Šį kartą prancūzų gamintojas tikrai neprašovė ir parodė, jog „Renault“ inžinieriai labai rimtai nori sugrįžti į kompaktinės klasės olimpą.

PRIVALUMAI

• Pagirtina garso izoliacija


• „Bose“ garso sistemą privaloma užsisakyti


• Gausus įvairiausių technologijų skaičius


• Masažuojančios sėdynės šiame segmente retenybė


• „Viskas ko reikia“ komplektacijų kainos siekia vos 20 000 eurų


• 5 metų garantija


• Prancūziškai smagus valdymas

TRŪKUMAI

• Galinė universalo dalis atrodo kaip svetimkūnis


• Kai kurių funkcijų valdymas nėra patogus


• Gale sėdintiems keleiviams erdvės yra mažiau negu pas kai kuriuos konkurentus


• Retkarčiais šiurkštokai veikianti automatinė pavarų dėžė

GALERIJA